Pirmadienį minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad visuomenė turi būti vieninga prieš vis dar šalyje veikiančias antisemitines jėgas. Pasak jos, yra būtina įvertinti Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio galimas idėjų pasekmes.
„Neapykanta, kuri praeityje sunaikino milijonus gyvybių, vis dar yra gyva. Ši neapykanta kitoniškumui stiprina ir antisemitizmą įvairiose pasaulio vietose. (...) Su šia realybe esame priversti susidurti ir Lietuvoje. Antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidęs politikas dalyvauja rinkimuose į tautos atstovybę. Atsiranda ir jo palaikytojų. Todėl šiandien mūsų visų pareiga yra suprasti tokių idėjų sklaidos pasekmes Lietuvai ir visuomenei“, – pirmadienį Panerių memoriale vykusioje Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo I. Šimonytė.
„Smurto ir priešiškumo skatinimas, tautinės ir kitokios neapykantos kurstymas yra nesuderinama ne tik su Konstitucija, ne tik su šalies interesais, bet ir su elementariu žmogiškumu. Negalime leisti, kad tamsios praeities šešėliai sugrįžtų į mūsų kasdienybę. Kiekvienas turime stoti ginti žmogiškumo, teisingumo, priešintis diskriminacijai, nes tik taip galėsime užkirsti kelią naujoms tragedijoms“, – pridūrė ji.
Premjerės žodžiams minėjime antrino ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pasak jos, visuomenė privalo kovoti su antisemitines idėjas skleidžiančiomis jėgomis.
„Antisemitizmas klesti. Jeigu su juo nekovosime įvairiomis galimomis priemonėmis, nieko nebus“, – renginio metu kalbėjo F. Kukliansky.
V. Čmilytė-Nielsen: gyvename neramiais laikais
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjime pabrėžė, kad šiuo metu nusistovėjusi pasaulio tvarka patiria didelius išbandymus.
„Priklausome tai pasaulio daliai, kurią vienija ambicija plėtoti stabilų bendradarbiavimą, remiantis tarptautine teise, demokratiniais principais ir bendra atsakomybe. Tačiau yra jėgų, kurios vykdydamos agresyvią ekonomikos, užsienio ir karinę politiką siekia didėjančios įtakos tarptautinėse ir mėgina pakeisti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“, – dėstė parlamento vadovė.
„Tai ne vien Rusija, kuri sukėlė didžiausią Europoje karą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. (...) Regioniniai konfliktai, grasinantys paleisti globalius mechanizmus, rusena įvairiose pasaulio vietose“, – renginyje pabrėžė ji.
Pareiškė užuojautą dėl buvusios Vilniaus geto kalinės netekties
Kaip skelbta, sekmadienį eidama 103-iuosius metus mirė buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja. Dėl buvusios pogrindžio kovotojos ir aktyvios Holokausto atminties puoselėtojos mirties minėjimo metu užuojautą pareiškė Seimo pirmininkė, premjerė bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
„Simboliška, kad holokausto aukų pagerbimo dienos išvakarėse mus paliko Fania Brancovskaja. (...) Teilsisi ji ramybėje. Nuoširdžiausia užuojauta šeimai, artimiesiems, draugams, visai Lietuvos žydų bendruomenei“, – sakė v. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos žydų genocido atminimo diena yra minima kiekvienų metų rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas.
Pirmadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) Tuskulėnų memorialo Dvaro kieme surengė Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams įamžinti skirtos atminimo lentos pristatymą. Antonovičių šeima – Jadvyga ir Vincentas bei jų dukra Lucyna – Antrojo pasaulinio karo metu Tuskulėnų dvare slėpė ir gelbėjo žydus.
Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių. Daugiausia žydų Lietuvoje nužudyta Paneriuose prie Vilniaus, Šiauliuose bei Alytaus krašte.
