Rūdninkų poligone gyvena apie 750 neteisėtų migrantų. Dauguma jų vyrai, nežinantys, kas jų toliau laukia – drėgnos palapinės šąlančiomis rudens naktimis ar laisvės jausmas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė neabejoja, kad pirmadienio įvykiai šioje stovykloje gali būti atvėrę pūliuojančią žaizdą. Jos teigimu, nepagerinus užsieniečių gyvenimo sąlygų, nesuteikiant informacijos apie jų ateities perspektyvas, nepasitenkinimų gali tik daugėti.
„Panašu, kad Vyriausybė sutvarkė (migrantų – aut. past.) judėjimo per sieną problemą, tačiau labai smarkiai atsilieka sąlygų tvarkymas viduje – tvarkymasis su žmonėmis, jų paskirstymas ir kita“, – kalba profesorė
„Laisvės reikalavimas yra normalus reiškinys“
Šios savaitės pradžioje vykęs migrantų protestas Rūdninkų poligone nėra pirmasis.
Dar rugpjūtį keliasdešimt vyrų maištavo dėl gyvenimo sąlygų, kuomet gausus lietus griovė palapines.
Kas vyko pirmojo protesto metu, galite žiūrėti šiame vaizdo įraše:
Tą dieną stovykloje apgyvendinti bandė pasprukti iš pasieniečių saugomos užkardos, ko nebandė atkartoti pirmadienį vykusio protesto metu.
Tačiau visko gali įvykti, jei nebus sprendžiamos problemos, apie kurias mažai kalbama, sako TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė.
„Padėtis skirtingose stovyklose yra skirtinga, tačiau problemų yra visose. Yra ir tam tikrų nesutarimų, net ir išnaudojimo atvejai (pastebimi – aut. past.) tarp pačių migrantų – vieni išnaudoja kitus ar gauna geresnes sąlygas, kai kiti tenkinasi prastesnėmis. Tai realios problemos, kurias reikia spręsti“, – pastebi docentė.
Apie minėtą M. Šešelgytės problemą ir kastų formavimąsi bei egzistuojantį seksualinį išnaudojimą, prostituciją naujienų portalas tv3.lt jau rašė straipsnyje: Žiniasklaida: migrantų stovykloje kuriasi kastų sistema, vyksta seksualinis išnaudojimas.
„Vadinasi, ne visos problemos išsprendžiamos – laisvės reikalavimas yra normalus reiškinys.
Taip gyvenant jiems sunku sėdėti mėnesių mėnesius iki kol jiems ateis atsakymas – suteikiamas politinis prieglobstis ar ne. Bet mūsų buvo toks sprendimas, todėl jį turime auginti, nes kelio atgal nėra, o tų nepasitenkinimų ir dėl laisvės, ir dėl sąlygų bus, ypač, kai šąla oras“, – teigia M. Šešelgytė.
Situacija Rūdninkuose sudėtingesnė nei kitose stovyklose
Rūdninkų poligone įkurtoje stovykloje šiuo metu fiksuojama situacija, kuri yra sudėtingesnė nei daugelyje kitų migrantų apgyvendinimo vietų, nurodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė.
Atsižvelgiant į apgyvendintų užsieniečių skaičių, jos teigimu, apgyvendinimo vietoje trūksta tiek sanitarinių patalpų, tiek ir pačių palapinių skaičius nėra pakankamas, kad užsieniečiai būtų apgyvendinti minimalaus orumo sąlygomis, o pačios palapinės nepritaikytos rugsėjo oro sąlygoms. Ir tik neseniai pradėtas tiekti karštas maistas bei pradėti organizuoti mobilios medikų komandos vizitai.
„Esame ne kartą akcentavę, kad sulaikant didelį kiekį žmonių uždarose teritorijose, tam, kad būtų išvengta emocijų iškrovų, labai svarbu užtikrinti bent minimalias gyvenimui tinkančias sąlygas – reikiamą infrastruktūrą, pakankamą skaičių sanitarinių patalpų ir panašiai – bei informavimo paslaugas žmonėms suprantama kalba“, – nurodo E. Samuchovaitė.
Pasak jos, vienoje vietoje apgyvendinus didelį kiekį žmonių ir neužtikrinus reikiamo personalo, kuris dirbtų stovyklos viduje ir stebėtų bei reaguotų į kylančias situacijas, stovykloje jaučiamos įtampos, kurias dar labiau paaštrina informacijos trūkumas.
„Konkrečiai Rūdninkų stovykloje neramumų galėtų būti sumažinta organizuojant infrastruktūrą ir tinkamai suplanuotą apgyvendinimą (atskiriant žmones pagal etnines grupes, pažeidžiamumus ir kt.), parūpinant nuolat ten dirbantį personalą bei teikiant informaciją žmonėms suprantamomis kalbomis apie jų teisinį statusą bei tolesnius žingsnius“, – pabrėžia E. Samuchovaitė.
Specialistė: yra daug nepadarytų darbų
Naujienų portalo tv3.lt kalbintos specialistės Lietuvą užklupusios neteisėtų migrantų krizės valdymą vertina dvejopai.
M. Šešelgytės pastebėjimu, Lietuva konsultuojasi su partneriais, kurie su tais iššūkiais susiduria ne vienerius metus ir tai yra sveikintina.
„2015 metais buvo kilusi milžiniška krizė Europoje ir kai kurios valstybės yra sukaupusios milžinišką potencialą, gebėjimą tvarkytis šiais klausimais, tai Lietuvoje matosi, kad konsultuojamasi su kitomis šalimis, chaoso yra mažiau“, – nurodo ji.
Tačiau D.Jakniūnaitė pastebi, kad tik dalis dalykų šios krizės klausime yra išties sutvarkyti: „Ypatingai – pasienio kontrolė. Tačiau įtampa didžiulė, problema ta, kad (pasieniečiams – aut. past.) išlieka labai daug darbo krūvio, daug įtampos ir neaiškumų. Kaip tie neramumai ir rodo, yra daug nepadarytų darbų, susijusių su prieglobsčio proceso svarstymu ir organizavimu. Tai šia prasme matome daug skylių ir dar daug dalykų išgirsime (dėl migrantų krizės valdymo – aut. past.), nekalbant tik apie santykius tarp pačių žmonių, kylančius konfliktus“, – teigia ji.
Viceministras: „Tikrai situacija yra įtempta“
Žiniasklaidos priemonės pirmadienį išplatino raginimą šalies institucijoms sudaryti sąlygas žurnalistams dirbti prie sienos su Baltarusija, siekiant nušviesti ten patruliuojančių pareigūnų veiksmus.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas antradienį teigė suprantantis „objektyvios informacijos reikšmę visuomenei“, bet patikino, kad žiniasklaidos darbas ribojamas norint netrukdyti Lietuvos pasieniečiams, kurie susiduria ir su kitoje sienos pusėje esančių Baltarusijos pasieniečių, kariškių veiksmais stumiant migrantus į Lietuvą.
„Tikrai situacija yra įtempta, mes prašome tokio supratimo, kad pasieniečiai mūsų galėtų dirbti, jiems neturi būti kažkokio papildomo dėmesio, jie savo dėmesį turi skirti savo funkcijoms atlikti.
Bet koks blaškymasis, šiuo atveju, mūsų nuomone, ne visai reikalingas ir ne visai vietoje“, – tvirtino viceministras. Jis tikino, kad stovyklose migrantams rodomas žiniasklaidos dėmesys iššaukia ir neramumus.
„Kaip pavyzdys, kalbant apie Rūdninkus arba kitą stovyklą, tikrai, žmonės nevengia dėmesio, ir esant dėmesiui jų atžvilgiu, jie tą nepasitenkinimą pradeda dar labiau demonstruoti. Yra įvairių situacijų, kai prireikia ir medikų, ir neramumai kyla dėl bet kokio apsilankymo stovyklose“, – dėstė viceministras.
Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Beje, bruzdėjimas ir nepasitenkinimas artėjant rugsėjo 10 nestebina, o verčia suklusti.
