Ignalinos ir Utenos rajonų merai išsakė nuomonę, kad aukštas vakcinavimo indeksas neužtikrina mažo sergamumo savivaldybėje. Štai Ignalina pakliūva į labiausiai vakcinuotų savivaldybių penketuką, tačiau nepaisant to laviruoja tarp juodos ir raudonos epidemiologinės zonos.
Alytaus merui nerimą kelia mokyklos ir darželiai
„Juodųjų“ savivaldybių sąraše atsidūrė ir Alytaus miestas. Savivaldybės meras Nerijus Cesiulis portalui tv3.lt sakė, kad koronavirusas gyventojams jau įgriso, jie ėmė vis labiau atsipalaiduoti, o tai galėjo lemti COVID-19 padėties prastėjimą Alytuje.
Pasak mero, Alytus įsilieja į bendrą visos Lietuvos epidemiologinį kontekstą ir didėjančiu sergamumu pernelyg neišsiskiria iš kitų miestų.
Naujausiais duomenimis, vakcinavimo rodikliai šiame Dzūkijos mieste siekia 67,3 proc. Tai kiek viršija visos Lietuvos bendrą skiepijimo vidurkį (61,6 proc.), bet, mero žodžiais tariant, nėra pats aukščiausias rezultatas.
Išaugusį sergamumą galėjo lemti išlaisvėjęs gyventojų elgesys, sakė N. Cesiulis. „Žmonės kai kurie atsipalaidavo, kai yra daugiau galimybių vaikščioti be kaukių. Žmonėms jau pabodo virusas ir tiesiog turime situaciją, kokią turime“, – tv3.lt komentavo meras.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Achilo kulnu gali būti ugdymo įstaigos – viruso židiniai plieskiasi ten. „Ypač mes turime problemų su darželiais ir mokyklomis. Didžiausi užsikrėtimai yra tose įstaigose, o po to vaikai parsineša namo“, – teigė N. Cesiulis.
Portalas tv3.lt domėjosi, kokia padėtis Alytaus S. Kudirkos ligoninėje, ar sparčiai pildosi lovos COVID-19 ligonių skyriuje.
„Turime atraminę ligoninę Santaroms, kur yra 40 COVID-19 lovų. Kol kas nestabdome planinių visų operacijų ir paslaugų. Jeigu COVID-19 pacientų skaičius didėtų, tada reikėtų galvoti, ką daryti. Bet kol kas ligoninės paslaugos nestringa. Pacientai serga lengvesnės formos [koronaviruso infekcija – aut. past.]. Didžioji dalis pacientų, t. y. 80–90 proc., kurie paguldyti į ligoninę, yra nesiskiepiję“, – pasakojo N. Cesiulis.
Paklaustas, kaip mieste būtų galima užkirsti kelią tolimesniam koronaviruso plitimui, N. Cesiulis atsakė: „Visiems reikėtų suprasti, kad liga niekur nedingo, ji yra šalia. Todėl visų rekomenduojamų apsaugos priemonių reikėtų laikytis. Be abejo, vakcinavimas irgi labai svarbus.“
Ignalinoje džiugina vakcinacijos rodikliai, bet to negana
Tuo tarpu Ignalinos rajono mero Justo Rasiko nebestebina palaipsniui kintanti epidemiologinė situacija regione.
„Mes patekę esame į „juodąją“ zoną. Bet jau kuris laikas vis pajuoduojame, paskui paraudonuojame. Taip yra dėl teigiamų diagnostinių tyrimų skaičiaus šiuo momentu. Tačiau tikrai neignoruojame susirgimų skaičiaus, nes jis tikrai auga, nors esame viena iš TOP 5 savivaldybių pagal skiepijimo rodiklius, bet, matyt, to nepakanka“, – tv3.lt sakė meras.
Šiuo metu Ignalinos rajono savivaldybėje 74,4 proc. gyventojų yra pasiskiepiję nuo COVID-19, skelbia Vyriausybės kanceliarijos atviri duomenys.
Nors vakcinacijos rodikliai palankūs, šiandien vis dar sudėtinga atsakyti, kodėl viruso plitimo pagreitis savivaldybėje nemažėja, teigė meras.
J. Rasiko teigimu, visuotinė vakcinacija Lietuvoje turėtų būti intensyvesnė. Meras išsakė nuomonę, kad apie palaikomąją vakcinos dozę valdžia kiek per vėlai ėmė kalbėti.
„Serga ir skiepyti žmonės, kaip bebūtų. Matyt, medikai irgi vienas kitas pradeda jau sirgti, nuo jų skiepų praėjo per daug, man atrodo, laiko. Per vėlai pradėta galvoti apie trečiąjį skiepą, tai buvo kiek uždelsta“, – teigė jis.
Viruso plitimo rizika aukšta ne vien mokyklose – Ignalinos meras susirūpinęs dėl situacijos parapijos globos namuose, kur gyvena vyresnio amžiaus auklėtiniai.
„Neramina parapijiniai senelių namai. Juose irgi jau yra susirgimų atvejų, atsiranda židinių. Be abejo, situaciją mes stebime, atlikdami tam tikras korekcijas. Jeigu parapijiniuose senelių namuose susirgimų indikacijos yra, dabar mes jau žiūrime, kaip ir saviškius [Ignalinos senelių namų globotinius – aut. past.] toliau ginti, saugoti, ar įvesti papildomas apsaugos priemones“, – kalbėjo J. Rasikas.
Mero nuomone, antroje rugsėjo–spalio pusėje koronaviruso padėtis rajone galimai taps dar sudėtingesnė.
Gyventojus nori apsaugoti nuo blogiausio scenarijaus
Paklaustas, kokių veiksmų imsis, kad epidemiologiniame žemėlapyje Ignalina nusidažytų šviesesne, o ne juoda spalva, J. Rasikas atsakė: „Ne spalvose esmė, ar mes juodi, ar raudoni. Esminis dalykas yra, ar miršta žmonės, ar nemiršta nuo COVID-19. Jeigu lengvai praserga skiepyti. <...> Skiepo nepakanka, kad nesusirgtum, bet labiausiai mums rūpi apsaugoti nuo blogiausio scenarijaus žmones.“
Mero nuomone, svarbiausia nuo koronaviruso apsisaugoti vyresnio amžiaus gyventojams. „Tegul pasiskiepija vyriausia kategorija žmonių, nes kaip ir visoje Lietuvoje, sunkokai juda, bet pastaruoju metu Ignalinos rajone išjudėjo 80+ amžiaus kategorija“, – sakė J. Rasikas.
Taip pat J. Rasikas kiek skeptiškai vertino leidimą gana laisvai judėti skiepytiems gyventojams po sąlyčio su koronavirusu sergančiu asmeniu.
Meras savo nuomonę grindė tokiu pavyzdžiu: tarkime, 1 kambario bute gyvena 3 žmonės. Du iš jų užsikrečia, o trečias yra skiepytas, todėl jam izoliacija nėra būtina.
„Skiepytas asmuo gali eiti į darbą, žinoma, stebint būklę. Tačiau gyvena kiekvieną dieną kartu visi. Juk skiepytas asmuo gali net nejausti simptomų ir nešioti virusą. Tai – žmonių sąmoningumo klausimas. Tokiais atvejais rekomenduojame dėl viso pikto dirbti nuotoliniu būdu“, – probleminę situaciją įvardijo meras.
Utenos pramonės mazgai – palanki terpė virusui plisti
Dar viena savivaldybė, pakliuvusi į „juodąjį“ epidemiologinį sąrašą, o dabar grįžusi į raudoną zoną – tai Utenos rajonas. Portalas tv3.lt teiravosi mero Alvydo Katino, kur glūdi priežastys, kad Utenoje COVID-19 padėtis prastėja.
Situaciją rajone A. Katinas apibūdino trumpai: pasak jo, užsikrėtimai pasirodo vienoje kitoje įmonėje, taip pat šeimyniniai atvejai. Ir šis meras sakė su nerimu laukiantis, kas bus mokyklose artimiausiu metu.
Šiuo metu Utenos rajone paskiepyta 69,4 proc. gyventojų. Tai viršija visos Lietuvos vakcinavimo rodiklį beveik 8 proc.
„Nuo skiepijimo rezultatų nebepriklauso, ar sąraše esi juodas, geltonas, ar žalias. Ir vėl karantinas auga. Aš visada bijojau, kaip bus su mokyklomis“, – svarstė meras.
Anot A. Katino, didžiausias koronaviruso plitimo pavojus slypi darbovietėse. Juk Utena – pramonės miestas. Čia veikia įmonės, kuriuos yra vienos didžiausių Lietuvoje, Baltijos šalyse, teigė jis.
„Apie 700 verslo subjektų, įmonių, įstaigų, įmonėlių – aš neskaičiuoju viešojo sektoriaus. Kai kurios turi po 1,5 tūkstančio, po 1 tūkstantį, po 700 darbuotojų. Tai yra pramonės miestas, todėl pavojus visada išlieka. Didžiulis pavojus. Tai yra atsakymas iš dalies, kodėl mes vis būname vieni tarp lyderių [pagal sergamumą – aut. past.]. Ateina užsikrėtimų pakilimas ir mes patenkama į „juodą“ zoną“, – tv3.lt sakė A. Katinas.
Mero tvirtinimu, regione, kur klesti pramonė, nelengva mažinti užsikrėtimų skaičių.
„Išvengti atvejų augimo kaip kokiam kurortui, kur apribota veikla, mums labai sudėtinga. Tuo labiau, kad kiekvienas įstaigos vadovas turi savo požiūrį šiuo klausimu. Todėl mums sunku toje statistikoje gražiai atrodyti“, – kalbėjo jis.
Taip pat A. Katinas metė akmenėlį į valdžios daržą. Jo teigimu, dabartiniai ribojimai užuot buvę paprasti ir aiškūs, kelia nemažai sąmyšio.
„Būtų savivaldybės, mero valia, tai imtumėmės priemonių. O dabar vieni testuojasi, kiti – ne, vieniems reikia, kitiems nereikia. Nereikia būti idealiu politiku, mokslininku ir gydytoju, kad suprastum, kuo viskas baigsis. Man, kaip piliečiui, neramu“, – apibendrino jis.
Alytaus rajonas „juodavo“ dėl didesnio tyrimų masto
Dar savaitgalį buvusi juodoje zonoje Alytaus rajono savivaldybė pirmadienį nusidažė jau raudona spalva. Portalas tv3.lt klausė mero Algirdo Vrubliausko, dėl kokių priežasčių viena gausiausiai paskiepytų savivaldybių prieš tai galėjo atsidurti juodoje zonoje.
Alytaus rajono savivaldybėje vakcinuota apie 86 proc. gyventojų – tai viršija visos šalies skiepijimo mastą daugiau nei 20 proc.
„Visa Lietuva pakliūva į raudoną ir juodą zonas. Mes raudonoje zonoje – tai skiepams neprieštarauja. Be to, daugiau nei 85 proc. sergančių yra nesiskiepiję, apyjauniai žmonės, priemiestyje gyvenantys“, – apie padėtį Alytaus rajone komentavo meras.
Jo teigimu, prie atvejų šuolio greičiausiai prisidėjo didesnis atliktų tyrimų skaičius. Todėl Alytaus rajonas buvo atsidūręs juodoje zonoje, sakė meras.
„Mes naudojome bendrą mobilų tyrimų punktą su miestu. Dabar atsidarėme savo punktą ir padidinome ištyrimų skaičių per parą. Stipriai padidinome besitiriančiųjų skaičių, o tai davė tokį rodiklį. Su skiepais viskas tvarkoje – teigiamas koreliavimas yra“, – pasakojo A. Vrubliauskas.
Užsikrėtimai, pasak mero, Alytaus rajono gyventojams perduodami iš Alytaus miesto, esančio juodoje epidemiologinėje zonoje. „Migracija tam tikra yra, todėl virusą pasuoja. Tyrimai mieste ir t. t.“, – pridūrė A. Vrubliauskas.
Paklaustas apie COVID-19 situaciją mokyklose, A. Vrubliauskas sakė nenorintis prisišnekėti, bet ugdymo įstaigose padėtis kol kas sėkmingai valdoma.
„Nemažai susiskiepiję vaikų. Daugiau nei 40 proc. yra, kuriuos galima skiepyti ir tai daroma. Vėlgi, vidurkis žymiai didesnis negu Lietuvos“, – sakė jis.
Mero tvirtinimu, išplitusių koronaviruso židinių Alytaus rajone nėra. Jis svarstė, kokiu būdu dar galėtų pagerinti koronaviruso situaciją regione.
„Turime garsiosios „Johnson“ arba „Janssen“ vakcinos – apie įvairias akcijas mąstome. <...> Norėtume šią vakciną pasiūlyti, ji pasižymi populiarumu. Mąstome pasiūlyti su tam tikrais pagundymais, bet dar iki galo nenusprendėme“, – teigė A. Vrubliauskas.
Alytaus rajone ši vakcina populiari, nes pakanka tik vienos dozės ir susiformuoja gana stiprus atsparumas ligai, sakė meras.
Lietuva stovi ant blogiausio scenarijaus slenksčio
Antradienį Lietuvos epidemiologinį žemėlapį išmargino vien juodos ir raudonos savivaldybės. Į „juodųjų“ regionų sąrašą papuolė jau ir Vilniaus miestas.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų šalyje jau perkopė 500 ir šiuo metu yra 504,5.
Tuo metu teigiamų diagnostinių tyrimų dalis siekia 6,1 proc. Pranešama, kad per pastarąją parą šalyje užfiksuoti 1155 nauji COVID-19 atvejai, nuo infekcijos mirė 18 žmonių.
Toliau „juodosios“ savivaldybės išsirikiuoja taip: Rietavo (1,699.6), Telšių (1,336.5) rajonai, Klaipėdos miestas (1,092.9), Palangos miestas (1,016.5), Šilutės (1,008.4), Plungės (894.7), Joniškio (879.9), Skuodo (772.4), Klaipėdos rajonai (727.9), Alytaus miestas (717.4), Kretingos (717.4), Akmenės (636.6), Jurbarko (631.3) rajonai, Šiaulių miestas (553.6), Vilniaus miestas (523.6), Radviliškio (514.8), Mažeikių (557.2), Biržų (502.1) rajonai.
Varėnos, Šalčininkų, Ignalinos, Marijampolės rajonų savivaldybės į juodąją zoną patenka pagal teigiamą tyrimų procentinę dalį.
„Per plauką“ nuo D zonos yra ir Šilalės rajonas (499.2), Kauno miestas (497.5), Utenos rajonas (480).
Primenama, kad „juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas viršijo 10 proc.
