Įsivaizduokite, kaip jiems jaustis, kai net valstybės remiama psichologija jų nesupranta ir pravardžiuoja nenormaliais.
Tokius žmones galima pavadinti „nemirtingaisiais“. Šie asmenys dažnai aukojasi ir atideda asmeninius norus ar poreikius, siekdami didesnių tikslų. Jų gyvenimo misija gali būti susijusi su socialiniais pokyčiais, moksliniais atradimais, menine raiška ar net asmeniniu tobulėjimu, kas, jų nuomone, gali turėti didelę reikšmę visuomenei.
Jie gyvena jausdami nuolatinę atsidavimo ir pasiaukojimo nuotaiką, nes suvokia, kad jų vaidmuo yra didesnis nei asmeninė rutina. Tie žmonės kasdien keliasi su klausimu: „Kaip pakeisiu pasaulį?“ Jų kasdienybė tikrai ne rutina, o kūrybos ir inovacijų laukas. Jie ieško būdų palikti savo žymę arba gali jaustis depresyviai, jei savęs tinkamai nerealizuoja. Prisiminkite, juk yra vedliai ir vedami 20/80, ir čia kalbu tik apie vedlio genetiką – tą unikalų hormonų rinkinį.
Vaikystėje šie unikalūs asmenys dar tik pradeda savo kelionę, ir tuomet yra itin pažeidžiami. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie iškritę iš normalumo konteksto, ir, iš tikrųjų, stebint juos nuo ankstyvos vaikystės, jie labiau skiriasi nuo kitų. Jie ne be pagrindo laikomi „nenormaliais“: psichologai jiems dar gali priskirti įvairias diagnozes, tokias kaip Aspergerio sindromas, narcisizmas, šizofrenija, psichopatija, bipolinis sutrikimas, disleksija ar hiperaktyvumas. Tačiau šios etiketės nuslopina svarbų bruožą, kuris juos vienija nuo pat mažų dienų – norą palikti pėdsaką šiame pasaulyje. Šie vaikai turi stiprų, įgimtą, tačiau dar neatskleistą talentą, kuris priverčia juos siekti daugiau nei vadinamasis „normalus“ gyvenimas. Tai, ką rašau, gali šiek tiek prieštarauti vyraujančioms normoms, bet, žinant, kad normos nėra absoliutus standartas, nesijaudinu dėl jų neatitikimo.
„Nemirtingieji“ jaučia, kad jų idėjos ir darbas gali būti naujais ir revoliuciniais, kad niekas kitas negalėjo to sugalvoti. Gyvenant su numatyta misija, kūrybiškumas ir inovacijos tampa gyvenimo dalimi. Šie žmonės nuolat ieško naujų būdų, kaip įgyvendinti savo idėjas, ir nevengia rizikuoti ar eksperimentuoti. Jie pasiryžę išeiti iš daugumos „komforto zonos“, kad tik pasiektų savo tikslus, ir dažnai tai reikalauja didelės drąsos bei atkaklumo.
Vienas svarbiausių bruožų, būdingų išskirtiniams asmenims, yra ilgalaikė vizija erdvėje. Jie mato ne tik esamą realybę, bet ir tai, ką gali atsirasti ateityje. Šie žmonės visiškai gyvena ateities perspektyva. Jie suvokia, kad kai kurie jų tikslai gali būti pasiekti tik per ilgą laiką, netgi per dešimtmečius, tačiau ryžto ir atsidavimo tai nesumažina. Nors ne kiekvienas „nemirtingasis“ gali radikaliai pakeisti pasaulį, bet jų indėlis, net ir mažas žingsnis, visada turi reikšmę. „Nemirtingieji“ skatina mus susimąstyti: ar tikrai svarbu, ką paliekame po savęs? Tik jie ir lengvina mūsų visų gyvenimą. Jie įrodo, kad gyvenimas gali būti ne tik buvimas, bet ir kūryba, įkvėpimas bei palikimas.
„Nemirtingieji“ gali būti mokslininkais, išradėjais, politikais, rašytojais, išminčiais ar net kasdienių profesijų atstovais. Visi jie siekia palikti kažką reikšmingo po savęs, nepriklausomai nuo veiklos srities. Jų veikla tampa nemirtinga – jei juos atsimename ar cituojame, tai rodo, kad jie tebegyvena mūsų atmintyje. Prisiminkite galingiausius „Nenormaliuosius“: Leonardo da Vinci, Marie Curie, Albert Einstein, Vincent van Gogh, Nikola Tesla, Frida Kahlo, Wolfgang Amadeus Mozart, Isaac Newton, Charles Darwin, Steve Jobs, Galileo Galilei, Walt Disney, Frank Lloyd Wright, Alexander Graham Bell… Jie tikrai palengvino gyvenimą. Kas būtų, ir kokioje santvarkoje gyventume, jei nebūtų buvę šių išskirtinių asmenybių?
Dabar apsidairykite, prisiminkite ir apmąstykite: gal jūsų aplinkoje auga tokie vaikai, ir jūs esate vienas iš tų, kurie nori, kad jie būtų „normaliais“. Juk šalia mūsų auga panašūs „nenormalūs“ žmonės, žiūrint per daugumos prizmę, ir tai yra visiškai NENORMALU.
