Visada smagu matyti naujus veidus televizijoje, nes tam pasiryžti, tikiu, reikia drąsos – ne kiekvienas ir sugebėtų kalbėti prieš kameras. Man tai džiugu, kad žmonės išvis nori išbandyti save naujose rolėse, nebijo pokyčių. Bet kaip visada yra vienas bet...
„Gal jau užteks?“
Nežinau, ar čia tik mūsų bruožas, o gal mes niekuo neišskirtiniai, kad niekada, pabrėžiu – niekada nesugebame jokio gražaus žodžio parašyti, nes reikštis komentarų skiltyse turime beprotišką drąsą.
Paimkime kad ir va šį L. Suodaičio karjeros pokyčių pavyzdį (nors tokių situacijų būtų galima rasti neišsemiamus klodus).
Komentaruose, ko gero, neradau nė vieno gero žodžio, tik kad „dar vienas klounas“ televizijoje. Ir, spėju, taip rašo ne kokie vaikai, kurie dar nesuvokia, kas gera, o kas bloga, o suaugę žmonės.
Man ranka niekad nekiltų parašyti ką nors tokio bjauraus ar pašiepti kitą. Juk ne kažką blogo padarė, ne koks kriminalas įvyko, o žmogus paprasčiausiai nusprendė pabandyti kažką naujo, išbandyti savo jėgas kitokiame amplua.
Norisi paimti tuos piktus komentatorius už pečių, gerai papurtyti ir akis į akį paklausti: „Gal jau užteks?“
Nors sakoma, kad seno šuns naujų triukų neišmokysi, bet aš vis tiek neprarandu vilties, kad ateis tokia diena, kai sugebėsim paskatinti ir pasakyti „pirmyn!“, o ne švaistytis nepelnyta kritika. Kritika – gerai, bet ji turi būti laiku ir vietoje.
Autorius: skaitytoja Nida
