Kaip portalui tv3.lt nurodė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vadovas Paulius Uksas, šventinės dienos buvo stebėtinai ramios.
„Trys šventinės dienos RVUL Skubios pagalbos skyriuje buvo ramios, didelio pacientų skaičiaus nesulaukėme, atvirkščiai – jis buvo mažesnis nei vidutiniškas“, – komentavo jis.
Gydytojas patikslino, kad iš viso per tris dienas kreipėsi 669 pacientai, tai yra apie 50 pacientų per dieną mažiau palyginus su vidurkiu.
Stebėtinai mažai padauginusių alkoholio
P. Uksas pasakojo, kad šiemet lietuviai šventes pasitiko tvarkingai ir atsakingai. Tie, kuriems prireikė gydytojų pagalbos, daugiausiai skundėsi ūmiais negalavimai.
„Pacientai kreipėsi dėl karščiavimo, pykinimo, vėmimo pilvo skausmų, kurie buvo susiję su virškinimo sistemos sutrikimais, ypač antrą šv. Kalėdų dieną.
Su šventėmis susijusio piktnaudžiavimo alkoholiu buvo stebėtinai mažai. Nukentėjusių muštynėse ar dėl pirotechnikos – nefiksuota. Tikimės, kad taip pat sutiksime ir Naujuosius metus“, – vylėsi skubios pagalbos gydytojas.
VUL Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Liucija Vaitkevičiūtė pasakojo, kad šventinėmis dienomis pacientų srautas taip pat nesiskyrė nuo įprasto savaitgalio. Tuo metu daugiausiai pacientų kreipėsi dar švenčių išvakarėse.
„Priėmimo skyriuje daugiausia pacientų, tarp jų – ir sunkių, apsilankė Šv. Kūčių išvakarėse, 23 dieną. Per pačias šventes pacientų skaičius buvo panašus kaip ir eilinį ilgąjį savaitgalį – apie 180 per parą“, – komentavo ji.
Sulaukė daugiau sunkių pacientų
Tiesa, gydytoja atkreipė dėmesį, kad per šventes atvyko daugiau sunkiai susirgusiųjų tiek ūmiomis, tiek ir lėtinėmis ligomis.
„Daugiau buvo susirgusių miokardo infarktu, insultu, dekompensuotu širdies nepakankamumu. Daugiau atvyko ir karščiuojančių asmenų – nemažai diagnozuota gripo atvejų. Antrąją šv. Kalėdų dieną padaugėjo ir suviduriavusių pacientų bei su aukštos glikemijos rodikliais. Tai buvo cukrinio diabeto gydymosi režimo pažeidimo pasekmė“, – pasakojo L. Vaitkevičiūtė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad trys ketvirtadaliai pacientų Kūčių dieną atvyko dar dienos metu –tarp 10 val. ryte ir 17 val. Tuo metu kalėdinėmis dienomis didžiausias pacientų srautas fiksuotas tarp 11 ir 19 val.
Pasak jos, kadangi oro sąlygos lauke buvo pakankamai geros, neslidu, traumų nepadaugėjo.
„Kadangi lauke nebuvo sniego ar ledo, traumas patyrusių pacientų buvo nedaug, jie dažniausiai kreipėsi su smulkiomis buitinėmis traumomis“, – antrino jai P. Uksas.
Tuo metu į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių šventinėmis dienomis plūstelėjo daugiau pacientų.
„Šventinės savaitės metu Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius dirbo intensyviau nei įprastai – čia apsilankė apie 10 proc. daugiau pacientų nei praėjusią savaitę. Darbas vyko sklandžiai, užtikrinant reikalingą pagalbą visiems besikreipusiems pacientams“, – komentavo skyriaus vadovas dr. Linas Darginavičius.
Į ligoninę paguldo tik apie 20 proc.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad iš į Skubios pagalbos skyrių atvykusių pacientų į ligoninę paguldoma tik apie 20 proc.
„Tokios patologijos kaip akies traumos, konjunktyvitai, tai yra paprastai konsultacijos ir šiek tiek manipuliacijų reikalaujantis dalykas. Dažnai šeimos gydytojai siunčia stacionarizavimui, bet neįvertinę paties paciento būklės – nei tyrimai būna tragiški, tiesiog nustatė pneumoniją, nors žmogus gali gerti antibiotikus namuose, tad tokius iš esmės išleidžiame.
Ritmo sutrikimas tai praktiškai irgi ambulatorinės paslaugos – sutvarkius ritmą tokie pacientai išleidžiami namo. Tad atvykus tikėtis, kad stacionarizuosime, ne visada yra realu“, – yra aiškinęs VUL Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas skubios medicinos gydytojas Julius Jaramavičius.
Vienus priima greičiau
Nors kitą kartą pacientai išreiškia nepasitenkinimą, kad teko laukti ilgoje eilėje priėmimo skyriuje, kitus atvežtus pacientus priėmė greičiau, esama griežtos tvarkos, kokios būklės pacientai turi būti apžiūrėti pirmiau.
„Jau ne vieni metai daugumoje priėmimo skyrių yra įdiegta pacientų rūšiavimo sistema – visi atvykę pacientai pirmiausia yra apžiūrimi apmokytų slaugytojų, rezidentų ar kitų gydytojų ir yra įvertinamas paciento būklės sunkumas. Yra vertinami gyvybiniai parametrai – kvėpavimas, sąmoningumas, pulsas, spaudimas, išklausomi skundai, surenkama anamnezė ir pacientai priskiriamas tam tikrai skubumo kategorijai.
Tai dar vadinama šviesoforo principu, kur raudona spalva reiškia sunkiausią būklę, toliau rikiuojasi oranžinė, geltona, žalia ir mėlyna spalva priskiriama pačios neskubiausios būklės pacientams, kada gali tekti laukti ilgiausiai. Tad jei atvyko lengvos būklės pacientas, o po jo – keli žymiai sunkesni, pirmajam teks palaukti“, – anksčiau yra aiškinusi Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja ortopedė-traumatologė Ingrida Sapagovaitė.
J. Jaramavičius pridūrė, kad suaugusiųjų priėmimo skyriui specifiška tai, kad yra vadinamieji klasteriniai pacientai – patyrę miokardo infarktą, insultą ir panašiai, kuriems pagalba turi būti teikiama nedelsiant.
Jis pridūrė, kad priėmimo skyrius turi savo funkciją atlikti per 24 valandas nuo paciento atvykimo: „Jei pacientas atvyko 8 val. vakaro, kitos dienos vakare jo situacija turi būti išspręsta – ar jis toliau gydomas ambulatoriškai, ar stacionarizuojamas. Dažniausiai pagalbos teikimo vidurkis yra apie 4–8 valandas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
švenčių problema.Paskui greitąją kviečia.Nes sveikata sušlubavo,nuo tokio ėjimo ir gerimo.
