VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė konstatavo, kad ligoninėje vis dažniau susiduriama su visiškai neskiepytais vaikais.
„Jie atvyksta į priėmimą, kai aiškiniesi istoriją, kad nutiko, kaip susirgo, tai paaiškėja, kad visiškai neskiepyti vaikai. Tokia tendencija ryškiai matoma ligoninių priėmimo skyriuose ir ji kelia nerimą gydytojams“, – šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Pasak jos, kai gydytojai susiduria su visiškai neskiepytu vaiku, ne tik sunkiau diagnozuoti ligas, bet ir gali prireikti sudėtingesnio gydymo.
„Stipriai prasiplečia ligų spektras, kurias galime įtarti, neretu atveju reikia daugiau tyrimų. Sudėtingesnė gali būti ir ligos eiga, gali prireikti platesnio spektro antibakterinio gydymo“, – įspėjo gydytoja.
Nemaloni naujiena – kokliušas
Specialistai jau ne vienus metus skambina pavojaus varpais – skiepijimo apimtys nuo dalies vakcinomis valdomų ligų nuolatos mažėja. I. Ivaškevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje aktyviau fiksuojami ne tik tymų ar raudonukės atvejai, bet ir kokliušas.
Pasak infekcinių ligų gydytojos, nors tokių pacientų dar nėra daug, kiekvieną dieną ligoninėje susiduriama su ligomis, kurių būtų galima išvengti skiepais – rotavirusinės infekcijos, vėjaraupių, gripo atvejai, tymai, kokliušas.
„Tai reiškia, kad didėja imlios visuomenės dalis įvairioms infekcinėms ligoms – ne tik tymai ir raudonukė, bet ir kitos infekcinės ligos. Ką pradedame matyti šiemet, kas skiriasi nuo ankstesnių metų, ima daugėti vaikų, sergančių kokliušu.
Tai yra liga, kurią daug metų jau buvome primiršę, o dabar vėl reikia prisiminti. Gal kada seniau yra tekę girdėti, kad kokliušas viena tų „privalomų“ vaikystės infekcinių ligų. Aišku, jokia liga nėra privaloma, bet ja sergančiųjų būdavo tiek daug, kad tiesiog liaudyje įgijo tokį pavadinimą, kad tai vos ne viena „privalomų“ infekcinių ligų“, – pastebėjo vaikų infektologė.
Pasak jos, nors su skiepais buvo pavykę pasiekti, kad sergamumas kokliušu stipriai sumažėjo, šiemet stebimas sergamumo ūgtelėjimas – medikams itin nemaloni naujiena.
Kas norėtų kosėti 100 dienų?
Kokliušu daugiausiai serga kūdikiai ir mažamečiai vaikai, liga pasižymi itin ilgai trunkančiu kosuliu.
„Kokliušo išskirtinis bruožas yra labai užsitęsęs kosulys, kuriam būdingi priepuoliai, kurie baigiasi vėmimu. Ir tie tėvai, kurie šiaip įprastai atvyksta pas šeimos gydytojus ar pediatrus dėl užsitęsusio kosulio, kuris ilgai tęsiasi po persirgtos infekcinės virusinės ligos, tai toli gražu neprilygsta kokliušui. Ši liga paveikias visos šeimos gyvenimo kokybę, vaiko sveikatai daroma žala. Visi, kas yra patyrę šią infekcinę ligą, nenorėtų sugrįžti atgal“, – teigė I. Ivaškevičienė.
Jai antrindama Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad nelabai kas įsivaizduoja, ką reikštų susirgus kokliušu kosėti 100 dienų.
„Atrodo, kas čia tokio, vaikiška infekcija, nežinau, asmeniškai 100 dienų kosėti tikrai niekam nelinkėčiau. Jau visi pokovidiniai, pogripiniai užsitęsę sausi kosuliai, tracheitai kelia daug nepatogumų. Atrodytų, persirgus tokia elementaria visiems įprasta infekcija – pakarščiavo, pakosėjo – po 2–3 savaičių dabar masiškai visi kreipiasi į mus sakydami, kad nesusitvarko, nori nustoti kosėti. Tai ką reiškia 100 dienų kosėti?“ – atsikvošėti ragino gydytoja.
Pavojus kitiems
Gydytojos atkreipė dėmesį kad neskiepyti vaikai gali užkrėsti kitus aplinkoje didesnėje rizikoje esančius asmenis. „Jei šeimoje yra imunosupresinių asmenų, sergantys kiti neskiepyti vaikai gali parnešti ligą“, – pastebėjo I. Ivaškevičienė.
J. Dūdienė pabrėžė ir apie pavojų nėščiosioms: „Kai turime aplinkoje raudonuke sergantį vaiką ir turime draugų, kurie planuoja šeima, yra besilaukianti nėščia mama. Ji ir šiaip yra imli bet kokiai infekcijai, bet jei pirmais nėštumo mėnesiais nėščioji užsikrės raudonuke, vaisiaus apsigimimų tikimybė išauga milžiniškais kartais.
Taip pat kokios emocijos kyla tėvams, kai jie negali tymais sergančiam vaikui net praverti lango, kad šviesa patektų, kada ne galo dideli akių skausmai. Išvis persirgęs tymais vaikas turi ilgai užtrunkančią imunosupresinę būklę, tada gali kibti visos kitos infekcijos. Turime tokią ligą, kurią suvaldyti skiepais ir nepatirti tų sunkių emocijų. Tai mano kvietimas tėvams, kad jie pagalvotų apie vaikų ateitį.“
Ligos eigą prognozuoti sudėtinga
Pasak gydytojų, nors galima sakyti, kad tai „paprastos“ vaikiškos infekcijos, niekada negalima prognozuoti, kokio sunkumo tai bus liga.
„Vėjaraupiais persirgti kiekvienas vaikas neprivalo. Yra tokių, kurie serga taip sunkiai jau būdami vyresni, 7–8 metų, jiems šlapinantis skauda, nes būna išberta ne rik oda, visos gleivinės, praryti maistą, skysčius, sunku, nes burna išberta. Yra tokių atvejų, kurie sunkūs“, – pasakojo J. Dūdienė.
„Daug buvo kalbėti apie vaikų meningokokinę infekciją, nuo kurios taip pat galima pasiskiepyti, 2023 m. duomenimis matome, kad prieš tai buvę mažesni skaičiai vėl ima didėti. Kuo daugiau nepaskiepytų, tuo daugiau imlesnių žmonių ir didesnė tikimybė sirgti.
Iš viso spektro meningokokinė infekcija pavojinga tuo, kad gali pasireikšti žaibine forma ir labai greitai, turime trumpą laiko tarpą kada galime padėti pacientui. Ir yra žinoma kad tokia infekcija dažnai baigiasi mirtimi, tad profilaktika ypač svarbi. Bet kitam meningokokinės infekcijos eiga bus lengva, kitas gal labai sunkiai sirgs kokliušu, kiekviena iš ligų turi savo niuansus“, – pastebėjo I. Ivaškevičienė.
Gydytoja pasakojo, kad jei vaikas neskiepytas, susirgti aptariamomis ligomis galima bet kokiame amžiuje.
„Tačiau statistiškai imliausi ir pavojingiausios infekcinės ligos yra mažamečiams vaikams, ypač pirmais gyvenimo metais, pikas yra iki 5 metų. Tai – ypač jautri amžiaus grupė“, – pabrėžė ji.
Be to, I. Ivaškevičienė pridūrė, kad kitą kartą bėda viena nevaikšto – lėtinėmis ligomis sergantys pacientai pasigauna ne vieną, o kelias infekcines ligas:
„Tad norime atkreipti dėmesį, priminti apie vėluojančius skiepus, parekomenduoti skiepyti, kiek įmanoma pasivyti skiepijimo planus.“
Baimė dėl šalutinių poveikių nepagrįsta
Nors neretai tėvai vengia skiepyti vaikus baimindamiesi šalutinių reakcijų, specialistai teigia, kad tokia nuostata nėra teisinga.
„Tėvai, globėjai labai dažnai atsisako skiepyti savo vaikus, viena iš pagrindinių priežasčių – šalutinio įskiepytos vakcinos poveikio baimė. Noriu priminti ir nuraminti, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema, paprastai sakant, nepageidaujamos reakcijos į skiepus yra registruojamos.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba registruoja visų – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų reakcijas į skiepus. Praėjusiais metais užregistruota 90 nepageidaujamų reakcijų, iš jų tik 7 yra po tymų, epideminio parotito ir raudonukės skiepo. Taip kad tos baimės turėtų būti išsklaidytos“, – pabrėžė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistė Daiva Razmuvienė.
Pasak jos, nors baimėms dėl skiepų jaučiamos ir pandemijos pasekmės, skiepijimo apimtys, ypač nuo tymų, pradėjo mažėti dar 2010 metais.
„Tai per 12–14 metų yra padaryta daug socialinių medikų ir visuomenės apklausų, kurios rodo, kad trūksta žinių, nėra moksli u pagrįstos informacijos, ji neprieinama, sureikšminamos nepageidaujamos reakcijos.
Ir apskritai yra požiūris į vakcinas, kad jos neveiksmingos, turi tam tikrų šaluinių poveikių ir žmogus jei dar negauna iš mediko [informacijos], ne paslaptis, kiekvienas medikas kiekvieną kartą atėjusiam asmeniui primena. Bet yra visuma priežasčių, negalim išskirti vienos. Aišku, tam tikri žmonės stipriai nusistatę prieš vakcinas. Jų nėra daug, bet jie girdimi“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
