sejonienė

Antradienį Seimas nesvarstė iniciatyvos sudaryti tyrimo komisiją dėl apkaltos surengimo konservatorei Jurgitai Sejonienei, užregistravusiai kalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Bendru sutarimu nutarta klausimą atidėti kitam posėdžiui, tai yra iki ketvirtadienio.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis antradienį pranešė surinkęs 42 parašus dėl apkaltos konservatorei Jurgitai Sejonienei, užregistravusiai kalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. „Seime surinkti 42 parašai dėl apkaltos Seimo narei J. Sejonienei, kuri tyčia du kartus pasinaudojo kitos Seimo narės balsavimo kortele, nors žinojo, kad to daryti neleidžia Seimo statutas“, – sakoma P. Gražulio antradienį išplatintame pranešime.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis pranešė rinksiąs parašus dėl apkaltos konservatorei Jurgitai Sejonienei, registravusiai kalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. „Aš ketinu surinkti Seimo narių parašus, kad būtų apkalta Seimo narei J. Sejonienei, kuri pasinaudojo švietimo ministrės J. Šiugždinienės kortele, kad ją užregistruotų.

Ieškant sprendimų, kaip medikams padėti jaustis saugesniems dažnėjant smurto prieš juos atvejams, ruošiamos įstatymo pataisos, kurios leistų medikams atsisakyti teikti paslaugas, jei dėl agresyvaus paciento ar jo artimųjų elgesio kyla pavojus specialisto sveikatai ar gyvybei. Prieš kelias savaites surengęs skubų posėdį smurto prieš medikus problemai aptarti Seimo sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį pateikė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kokių priemonių toliau reikėtų imtis.

Pasiūlymas potencialiais organų donorais tapti visiems, nebent to raštu iš anksto būtų atsisakyta, Seime sukėlė tikrą audrą. Prieš įstatymo projektą sukilusi opozicija vieną jo teikėjų išvadino „organų prekybos lobiste“ ir puolė tikinti, kad nauja tvarka atvers Pandoros skrynią ir kaip tik paskatins atsisakyti būti donorais.

Siekiant suvienodinti veiklos sąlygas visiems šalies kraujo centrams, Nacionalinio kraujo centro (NKC) siūlymu Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimą. Juo siekiama suvienodinti sąlygas visoms kraujo donorystės įstaigoms, kai šios įsigyja prekes ir paslaugas, reikalingas kraujo komponentų ruošimui užtikrinti, leidžiant taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Dar tik siūlomas Lietuvoje įtvirtinti naujas organų donorystės modelis jau spėjo pakurstyti prieštaringas nuomones. Nors donorystės svarba niekas neabejoja, kai kurie politikai įžvelgia galimas naujo modelio rizikas ir mato dar neišnaudotus pozityvaus skatinimo būdus. Šiuo metu šalyje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai sutinkantys po mirties būti potencialiais organų donorais išsiima tą patvirtinančią donoro kortelę.

Įstatymo pakeitimai numatytų, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Parlamentas šią savaitę svarstydamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas pritarė tokiam Laisvės partijos atstovės Ievos Pakarklytės ir konservatorės Jurgitos Sejonienės pasiūlymui.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią – „juodąją“ – pandemijos spalvinę zoną. Vyriausybė trečiadienį tarėsi dėl karantino įvedimo ir privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose. Taip pat – dėl aktyvesnės rizikos grupių ir senjorų vakcinacijos.

Antradienį prie Seimo protestuotojai ir „Šeimų sąjūdžio“ atstovai vėl dėstys savo reikalavimus, tačiau Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigė, kad tai tik nedidelė visuomenės dalis, kuri garsiai triukšmauja. Tokią mintį ji išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Rytoj posėdžiausite Seime, kurį apsups protestuotojai. Protestuotojai, kurie mitinguos dėl tarsi prievartinio vakcinavimo.

Pasiskiepiję asmenys tikisi, kad po vakcinos galės gyventi laisviau, tačiau Seimo narė Jurgita Sejonienė teigė, kad tai šiuo metu nėra įmanoma, nes individualiai nustatyti taisykles yra labai sudėtinga. Tokią mintį ji išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Dar praėjusį penktadienį premjerės patarėja sakė, kad žmonės galės lankyti kitose savivaldybėse gyvenančius savo tėvus Velykų savaitę.

Pradėjus vakcinaciją nuo COVID-19 Seime pradėtos diskusijos ir dėl galimos žalos po skiepo atlyginimo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokios galimybės neatmeta, tačiau įspėja, kad tokiu atveju galėtų atsiverti Pandoros skrynia, mat į eilę žalai atlyginti galėtų rikiuotis ir dėl kitų vakcinų ar vaistų nepageidaujamas reakcijas patyrę asmenys.

Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.

Dar prieš kurį laiką tiek ligoninių vadovai, tiek ministras skaičiavo, kad skaičiams nemažėjant sveikatos apsaugos sistemai iki „sprogimo“ liko tik kelios savaitės. Panašu, kad praėjus šventėms juodžiausias scenarijus nepasitvirtino ir persilaužimas siekiant išvengti sistemos kolapso, įvyko. Nors įtampos išlieka, saugikliu nuo sistemos perdegimo taps ir nedideliais kiekiais atkeliaujanti vakcina.

Po jauno gydytojo ortopedo traumatologo savižudybės atsivėrė įsisenėjęs sveikatos sistemos pūlinys – dauguma medikų neslepia patiriantys psichologinį terorą darbo aplinkoje. Tą atskleidė netrukus po nelaimės Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) inicijuota įvairių įstaigų darbuotojų apklausa.   Apklausoje apie emocinę darbo aplinką ir kolegų mobingą iš viso dalyvavo 1272 respondentai.  Daugiau nei pusė (50,9 proc.