Medikai piktinasi, kad dėl lėtų ministerijos apsukų įstaigos pritrūks lėšų gydytojų algoms, savivaldybės pageidauja žadėtų kompensacijų sulaukti iki Seimo rinkimų ir sako, kad išlaidos gali viršyti 40 mln. eurų.
Ministerija teigia suprantanti, „kokią naštą patyrė gydymo įstaigos COVID-19 pandemijos laikotarpiu“ ir sako jau pradėjusi išlaidų kompensavimo bei papildomo finansavimo procesą. Pasak ministerijos, bus kompensuojamos ir patirtos, ir būsimos išlaidos, perkama įranga.
Pasak ministerijos, 54 mln. eurų papildomas finansavimas iš ES struktūrinių fondų bus skirtas kompensacijoms bei įsigyti įrangai ir priemonėms, kurios naudojamos tiesiogiai COVID-19 pacientams gydyti ir pačių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui pandemijos metu.
Šios lėšos, pasak ministerijos, bus skiriamos projektams, kurie padės „veiksmingai diagnozuoti, gydyti ūmias infekcines ir lėtines kvėpavimo takų ligas, užtikrinti efektyvų šių ligų valdymą, profilaktiką ir kontrolę“, ypač reaguojant į koronaviruso sukeltus ekstremalių situacijų padarinius.
„Gydymo įstaigos jau pateikė projektus bei papildomo finansavimo prašymus, kurie jau įvertinti bei patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos, o pinigai jas pasieks šį rudenį“, – atsakyme BNS teigia ministerija.
Antruoju etapu žadama priimti sprendimus dėl likusių gydymo įstaigų patirtų išlaidų kompensavimo.
„Reikalingiems sprendimams priimti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri iki rugsėjo 14 dienos turės pateikti apibendrintą informaciją, pagal kokius kriterijus gydymo įstaigų patirtas išlaidas bus siūloma kompensuoti ir kokia apimtimi“, – tvirtina SAM.
Pasak ministerijos, minėta darbo grupė bendradarbiauja su Finansų ministerija – pastaroji dar vertina surinktą informaciją apie savivaldybių administracijų ir įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, patirtas išlaidas dėl pandemijos šalyje. Žadama, jog siūlymus Vyriausybei dėl savivaldybių patirtų išlaidų kompensavimo ministerija teiks „artimiausiu metu“.
„Išgryninus kokios savivaldybių patirtos išlaidos bus kompensuojamos, bus priimti sprendimai ir dėl gydymo įstaigų“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Medikų sąjūdis: lėšų trūksta dabar
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė BNS sakė, kad kai kurios nedidelės įstaigos turi iki 2 tūkst. eurų neapmokėtų sąskaitų tiekėjams už asmens apsaugos ir kitas medicinines priemones, didesnių įstaigų įsiskolinimai siekia ir iki 300 tūkst. eurų. Taip pat, anot jos, padėtį sunkina ir nekompensuotos išlaidos už priedus medikams dėl padidėjusio darbo krūvio.
„Kaip žinome, pandemijos pradžioje, ministerija nieko neturėjo, valstybės rezervai buvo tušti, įstaigos buvo priverstos pirktis pačios visas prekes, visos išlaidos pateiktos pagal Valstybinės ligonių kasos raginimus. Tada gavome skambučių, kad nuo gegužės mėnesio išlaidos nėra apmokėtos“, – BNS teigė Ž. Gudlevičienė.
Anot jos, susirūpinimas išsakytas ir Prezidentūrai. Medikų sąjūdžio vadovė taip pat sako, kad ministerijos pažadas spręsti problemas rugsėjo viduryje yra netinkama reakcija ir problemas tik pagilins.
„Tai yra per vėlai. Šiandien vienos įstaigos vadovas kreipėsi į mus, ar mes galime pagelbėti su apsaugos priemonėmis. Nes reikia ruoštis rudeniui, reikia daryti pirkimus – finansų nėra, nes įsiskolinimai didžiuliai, ką jiems daryti. Tikrai kalbama, kad bus per vėlu, jei tik rugsėjo viduryje bus priimtas sprendimas, kokias išlaidas apmokėti. Kol ateis apmokėjimas, praeis porą mėnesių, bus įsisukusi nebūtinai COVID-19 infekcija, bet bus gripo sezonas, bus pilnos įstaigos pacientų“, – tikino Ž. Gudlevičienė.
Savivaldybės: išlaidos viršys 40 mln. eurų
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tvirtino, kad bendros savivaldybių išlaidos kovoje su COVID-19 gali viršyti 40 mln. eurų.
„Pirminiais skaičiavimais, vien Vilnius apie 20 mln. eurų yra išleidęs. Visos Lietuvos mastu, aš manau, kad suma gali būti per 40 mln. eurų“, – svarstė jis.
Jis stebėjosi, jog Finansų ministerijai dar tik vertinant, kurias gydymo įstaigų ir pačių savivaldybių išlaidas kompensuoti, savivaldybės jau įpareigojamos kaupti medicinos priemonių rezervą.
„Atsiranda visokių vertinimų, kad vieni pirko už vieną kainą, kiti – už kitą, eigoje atsirado įvairių interpretacijų, kokios galėtų būti patirtų išlaidų lubos, pavyzdžiui, kiek galėtų būti kompensuota už parą saviizoliacijai skirtų patalpų. Kaip viešai teigiau, tų žodžių neatsiimu – nebus taip, kad kovos įkarštyje leidžiame pinigus laisvai, o po to kas nors ateis ir kompensuos (...). Beveik neabejoju, kad kai kurios išlaidos bus kvestionuotos, kai kurios – apmokėtos ne visa apimtimi“, – sakė jis.
Asociacijos vadovas sako, kad savivalda ypač nenorėtų, jog kompensacijų klausimas nusikeltų į rudenį, kuomet politinės įtampos ir taip pakaks dėl Seimo rinkimų.
„Norisi sulaukti žadėtų kompensacijų, nes įkarštyje buvo sakoma – darykite viską, ką reikia, viską kompensuosime. Darėme, ką reikėjo, dabar išeina, kad kova baigta, o sąskaitos liko, niekas mokėti nenori“, – piktinosi jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Kauno regiono savivaldybių vadovais šią savaitę sukritikavo ministeriją dėl vangumo sprendžiant kompensacijų gydymo įstaigoms klausimą – anot jo, savivaldybės skundžiasi nesulaukiančios kompensacijų, tuo metu ministras Aurelijus Veryga jį patikino, kad problemos sprendžiamos.
„Kažkurioje vietoje arba laikas mus apgaudinėja, arba kažkuri iš pusių yra ne visai teisi konstatuodama susidariusią padėtį. Tikiuosi, sprendimai pajudės“, – kalbėjo G. Nausėda.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga šiuo metu atostogauja, jis į darbą grįš vienai dienai penktadienį.
