Paprašytas įvertinti dabartinį COVID-19 atvejų šuolį šalyje profesorius pabrėžė, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu jau galima aptikti ir mažuose miesteliuose, tačiau visgi kol kas mes dar išgyvename pirmąją pandemijos fazę.
„Taip, kiekvienas susirgęs yra tam tikra grėsmė, bet epidemiologine prasme turėtume kalbėti apie situaciją, kai koronavirusas cirkuliuoja mūsų visuomenėje.
Kokybine prasme mes vis dar esame pradinėje pandemijos stadijoje. Tiesiog tų susirgimų vieną dieną yra mažiau, kitą – daugiau. Bet faktas, kad virusas mūsų visuomenėje cirkuliuoja, žmonės turi riziką užsikrėsti ir tai vyksta“, – kalbėjo jis.
Nerimas dėl neatsekamų susirgimų
Šalyje vis daugėja atvejų, kurių neišeina atsekti, visgi, profesoriaus manymu, tai nereiškia, kad situacija nėra valdoma.
„Taip, tuos židinius sunku nustatyti. Kai į Lietuvą atkeliavo SARS-CoV-2 virusas, yra žinoma, kad dalis žmonių neturi simptomų, tai yra besimptomė infekcija ir sergančiuosius atpažinti yra labai sunku.
Tačiau, galime sakyti, kad visa Lietuva, deja, yra židinys, taigi visoje šalyje ir turime imtis tam tikrų priemonių. Kiek jos bus griežtos, priklausys nuo susirgimų intensyvumo. Kuo susirgimų bus daugiau, tuo jos bus griežtesnės.
Tačiau mes esame labai maža šalis, visas mūsų kraštas yra židinys. Pastaruoju metu matome diagnozuotus atvejus atvykusiems į mūsų šalį žmonėms. Tai tik dar kartą įrodo, koks šiandien yra pažeidžiamas pasaulis ir parodo, kad galime bet kuriuo metu susidurti su infekcijos šaltiniu“, – kalbėjo V. Usonis.
Jis pridūrė, kad grėsmę tik patvirtina net mažuose miesteliuose fiksuojami ir pavieniai susirgimai, ir protrūkiai, tad ir židinio intensyvumas gali būti žymiai didesnis.
Kol kas pakanka kaukių?
Paklaustas, ar kol kas situacijai suvaldyti pakaks kaukių dėvėjimo, profesorius sutiko, kad šiuo metu to turėtų pakakti, nors visada yra ką galima padaryti geriau.
„Ką labiausiai turėtume suvokti, kad kiekvieno mūsų pareiga – užtikrinti saugumą sau ir tuo pačiu visuomenei. Jei pradėtume nuo savęs, tada žymiai paprasčiau atrodytų ir kaukių istorija.
Tiesą sakant, man nelabai suprantama, kodėl buvo tokia reakcija, kad reikia vėl užsidėti kaukę. Tai yra viena švelniausių priemonių neribojant žmonių judėjimo, renginių“, – sakė jis.
Paklaustas, ar vertėtų imtis dar griežtesnių priemonių ir uždaryti sienas su Lenkija, V. Usonis pabrėžė, kad čia svarbu rasti kompromisą.
„Kalbant apie karantinines priemones, labai svarbu kalbėti apie kompromisą. Saugumo prasme, idealiu atveju, mus visus būtų geriausia izoliuoti po vieną kokiu 100 km atstumu, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tai yra neįmanoma.
Taigi vertinant visas aplinkybes – tiek epidemiologines aplinkybes, ekonomines, kultūrines ir daug kitų yra priimami sprendimai, kiek griežtos turi būti priemonės“, – kalbėjo gydytojas.
Atvėsus orams virusas puls labiau?
Tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek visuomenė su nerimu laukia šaltojo sezono, kada, manoma, vėl bus stebimas Covid-19 augimas.
Paklaustas, ar dėvint kaukes būtų galima išvengti daugiau susirgimų rudenį, profesorius priminė, kad oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų suaktyvėjimas yra šaltuoju metu yra įprastas dalykas.
„Kiekvienais metais į vasaros pabaigą pradedame galvoti, kas bus rudenį, žmonės grįžta po atostogų, studentai – į universitetus, moksleiviai – mokyklas, daugiau laiko imame praleisti uždarose patalpose, kas sudaro geras sąlygas ir oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų augimui.
Jei Covid-19 pagal klinikinius požymius lyginame su gripu, turime būti pasiruošę, kad tai irgi gali atsitikti, nes tai yra irgi oro lašeliniu būdu plintanti infekcija. Ir visi veiksniai, kurie sudaro prielaidas tokiai infekcijai plisti, kelia padidintą grėsmę“, – aiškino V. Usonis.
Vaikams geriau mokytis nuotoliniu būdu ar mokykloje?
Paprašytas įvertinti Vyriausybės sprendimą tiek darželinukus, tiek mokinius leisti į ugdymo įstaigas, V. Usonis sakė, kad vaikų sergamumas Covid-19 ir galimybės platinti ligą yra didelis diskusijų objektas.
„Kalbant apie saugumą, be abejo, būtų geriau, kad jie būtų namuose. Bet dar yra labai daug kitų dalykų – vaikų raidai labai svarbu, kad jei bendrautų su bendraamžiais. Juo labiau ypač mažesnių vaikų tėvams svarbu, kad jie galėtų dirbti it aktyviai dalyvauti visuomenėje. Tad visa tai atsiduria kitoje svarstyklių pusėje.
Šiuo metu yra įvairių šalių publikacijų, kurios, reikia pripažinti, yra gana prieštaringos. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir vaikai iki 10 metų amžiaus, skirtingai nei gripo atveju, šio koronaviruso plitimui didesnės reikšmės neturi. Tad net jei kolektyve vaikai užsikrėstų šia infekcija, maža tikimybė, kad ją parneštų namo“, – sakė V. Usonis.
Visgi, kalbėdamas apie vyresnius nei 10 metų vaikus, paauglius, profesorius atkreipė dėmesį, kad čia situacija yra kiek kitokia ir jau kalbama apie didesnes rizikas.
„Ypač intensyviai šis klausimas diskutuojamas Š. Amerikoje, kokios galėtų būti priemonės. Taigi galima sakyti, kad paaugliai labiau perneša virusą nei mažesni vaikai“, – sakė jis.
