Pasak jo, tai, kad prezidentūra užsakinėja apklausas bei domisi visuomenės pulsu vienu ar kitu klausimu, nėra blogas ar smerktinas dalykas, nors tai ir nauja praktika.
„Bet tai, kad atlikus tą apklausą, buvo bandoma keletą klausimų slėpti, ir taip primityviai, vaikiškai slėpti, neaišku, dėl kokių motyvų, tai iš tiesų kelia tam tikrą šypseną, tam tikrą ironiją ir rodo, matyt, tos pačios prezidentūros, kaip institucijos, tam tikrą nebrandumą, nepasiruošimą komunikuoti tais klausimais, chaotišką komunikavimą“, – Žinių radijui penktadienį teigė A. Mazuronis.
Pasak jo, trūksta atsakymų, kokiu tikslu vykdytos apklausos, ar iš to gims teisėkūros iniciatyvos.
„Nebrandumas ar politinės patirties stoka iš šios institucijos gana ryškiai pasimatė. Bet aš tikiu, kad prezidentūra tikrai padarys pamokas iš šitos istorijos ir ateityje nebedarys tokių dalykų (...). Dabar tai primena šiek tiek mokyklos situaciją: nusirašiau – pagaus, nepagaus. Pagavo, tada pradedi aiškintis, kodėl nusirašiau, kodėl negalėjau išmokti pamokos“, – sakė jis.
Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama apie vakcinaciją nuo COVID-19, karantiną, mokestines priemones bei vidaus ir užsienio politikos klausimus. Žiniasklaidoje pradžioje pasirodė tik pavienės „Vilmorus“ atliktos apklausos dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais, nors paaiškėjo, kad prezidentūra buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais.
Prezidentūrai pateikus pilną klausimyną, paaiškėjo, kad iš viso respondentams buvo užduota 16 klausimų, tarp klausimų, kurių prezidentūra pradžioje nebuvo linkusi viešinti – apklausos dalis apie Seimo narių atšaukimą.
