Šalčininkų rajono savivaldybėje prasčiausia situacija. Visų vakcinuotų 80 metų ir vyresnių gyventojų skaičius pirmadienio duomenimis tesiekė 25,2 proc. ir tai yra keliskart mažesni skaičiai nei visos Lietuvos vidurkis – 65,1 proc.
Tam, kad minėtame rajone būtų paskiepyta kuo daugiau senjorų, nuo praėjusios savaitės slaugytojos pradėjo vykti į pacientų namus – aiškina apie vakcinos naudą, ragina skiepytis, kartu su savimi turi vakcinas.
„Kol kas nebuvo nė vieno norinčio“, – patikino Šalčininkų rajono savivaldybės gydytoja, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Černiavskienė.
„Anksčiau mes irgi vykdavome į namus, bet tik tuo atveju, jei jis būdavo neįgalus, negalėdavo pats atvykti. Dabar važiuojame pas visus nuo 75 metų ir vyresnius gyventojus nuo durų iki durų“, – pridūrė ji.
Savivaldybės atstovai nebežino, ko griebtis
Pasak specialistės, senjorų nesutikimo skiepytis priežastys yra labai įvairios, tačiau išskiriama, kad senjorai dažniausiai atsisako skiepytis, nes labai bijo arba visiškai nepasitiki vakcinomis.
„Kas pasiskiepijo dviem skiepais, tai skambinėja, kada pakviesime trečiam skiepui, o tas, kuris nėra pasiskiepijęs nė viena vakcinos doze, visai nenori.
<…> Dar viena priežastis – galbūt žmonės ir sutiktų, bet juos atkalbinėja vaikai“, – tarė J. Černiavskienė.
Savivaldybė su Šalčininkų poliklinika skatindama skiepytis dar vakcinacijos pradžioje dalino skrajutes, kuriose trimis kalbomis: lietuvių, lenkų rusų, kuriose aiškino apie vakcinų naudą.
„Pagal kažkiek iš ministerijos padėtų, tačiau tiesa pasakius, nebežinau, ko ir griebtis, kad žmogus suvoktų, kad šiai dienai išsigelbėjimas – vakcina. <…> Yra kaip yra“, – sakė ji.
Dar birželio-liepos mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ Šalčininkų savivaldybės užsakymu atliko apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės vengia vakcinuotis.
Daugiausia, virš 44 proc. respondentų teigė, kad vakcinuotis nenori, nes bijo šalutinių poveikių ar yra įsitikinę, kad vakcina gali pakenkti sveikatai. Beveik 37 proc. teigė apskritai nepasitikintys vakcinomis nuo COVID-19.
Apie 14 proc. žmonių sakė nepasitikintys tomis vakcinomis, kurios yra siūlomos Lietuvoje.
Vilniaus rajono savivaldybėje suteikiamos pavežėjimo paslaugos
Situacija prasta ne tik tarp Šalčininkų, bet ir tarp Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų.
Nors čia 80 metų ir vyresnių senjorų vakcinacija pirmadienio duomenimis siekė 38 proc., savivaldybė beveik perpus atsilieka nuo šalies vidurkio.
„Galimai dalis senjorų nesiskiepija, nes turi po COVID-19 ligos susidariusį imunitetą, o kita dalis jų – bijo vakcinos šalutinių poveikių, nepasitiki skiepais arba nemato poreikio skiepytis“, – taip situaciją naujienų portalui tv3.lt komentuoja savivaldybės atstovai.
Jų patikinimo, senjorai, nesutinkantys skiepytis, medicinos darbuotojams nurodo, kad jie bijo skiepų šalutinių poveikių arba nemato poreikio skiepytis: „Pavyzdžiui, gyvena vienkiemyje arba mažame kaimelyje, kuriame neturi beveik kontaktų su aplinkiniais, o vaikai aprūpina maistu ir kitomis reikalingomis priemonėmis“.
Kaip ir Šalčininkų rajono savivaldybėje, taip ir Vilniaus, prie lėtų senjorų vakcinavimo tempų prisideda ir senjorų giminaičiai, vaikai, kurie suformuoja priešišką nuomonę apie skiepus.
„Savivaldybė deda pastangas, kad senjorams būtų sudarytos patogesnės sąlygos pasiskiepyti. Jau nuo liepos mėnesio veikė mobiliosios vakcinacijos komandos, kurios kvietė skiepytis prie bažnyčių, parduotuvių, kultūros centrų, taip pat rugsėjį vykusių derliaus švenčių metu.
Apie tokias galimybes visada yra iš anksto informuojama 2-3 kalbomis. Atvyksiančios mobilios skiepijimo komandos sulaukė nemažai norinčių pasiskiepyti, todėl toks būdas, kuomet skiepai yra arčiau gyventojų, pasiteisina“, – nurodo savivaldybės atstovai.
Gyventojai, kurie neturi galimybės nuvykti iki vakcinavimo centro ar vakcinavimo komandos Vilniaus rajone, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją dėl pavėžėjimo paslaugų.
Savivaldybės atstovai taip pat nurodo, kad gegužės mėnesį Vilniaus rajono savivaldybė ragindama ir kviesdama senjorus skiepytis, pasinaudojo telekomunikacijos bendrovės „Telia“ siūloma pagalba.
„65 m. ir vyresnio amžiaus Vilniaus rajono gyventojai sulaukė automatinio skambučio su priminimu apie jiems priklausantį skiepą nuo COVID-19 ligos. Automatinis skambutis su įrašytu balsu buvo sugeneruotas trimis kalbomis – lietuvių, lenkų ir rusų“, – informavo jie.
Veryga: finansinė paskata turėtų veikti
Naujienų portalas tv3.lt pirmadienį rašė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) registravo įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti vienkartinę piniginę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Ji būtų išmokėta beveik 300 tūkst. gyventojų.
Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projekte numatyta, kad teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sukakęs asmuo, kuris nebuvo pasiskiepijęs iki šių metų rugsėjo 1 d. ir tai padarys iki šių metų gruodžio 1 d.
Žmogui būtų skiriama tik viena vienkartinė išmoka. Teisė į tokią išmoką nebūtų paveldima.
Vienkartinė išmoka išmokama būtų mokama šių metų gruodį ir kitų metų balandį. Išmoka būtų išmokama tokiu pačiu būdu, kokiu mokamos „Sodros“ pensijos ir kitos išmokos – pervedant pinigus į kredito įstaigos sąskaitą arba pristatant gyvai.
Finansinio skatinimo siūlymą Seime yra įregistravusi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Pasak partijos pirmininko pavaduotojo, buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tokia finansinė paskata turėtų suveikti.
„Vyresnio amžiaus žmonėms finansinė paskata neblogai turėtų veikti, žinant, kad ten daugiausia yra žmonių, kurių pajamos yra mažos. Vyresnio amžiaus žmonės – kategorija, kai kurie dažniausiai sutinkami. Turėtų suveikti, žinant žmonių problemas ne tik sveikatos, bet ir finansines“, – dar prieš SADM įstatymo projekto išlindimą į dienos šviesą naujienų portalui sakė buvęs sveikatos ministras.
Efektyvesnį senjorų skiepijimą, pasak jo, galėtų lemti ir šeimos gydytojų įtraukimas į skiepijimą, papildoma finansinė paskatą jiems patiems.
„Ministerija giriasi, kad padidino skatinamąjį priedą šeimos gydytojams už paskiepytą žmogų nuo 5 iki 15 eurų ir tas yra gerai, bet ką gali skiepyti, jei fiziškai neturi vakcinos. Pirmiausia, reiktų visus šeimos gydytojus aprūpinti vakcinomis“, – kalbėjo jis.
Trečias žingsnis, kuris turėtų palengvinti skiepijimo rezultatus – medikų vykimas į senjorų namus, ką ir daro minėta Šalčininkų savivaldybė.
„Dalis vyresnio amžiaus žmonių galėjo nepasiskiepyti dėl to, kad jam sudėtinga atvykti į tą vietą, kurioje yra vakcinuojama. Galbūt ir transporto nėra tokiose nutolusiose vietose arba jis retai važiuoja. Tai, ką pradėjo su paštininkais, reikėtų tikrai nenuleisti rankų, žinant, kad dalis atsisako.
Turbūt tokios priemonės, kuri pati viena išspręstų problemas, nėra, o jas visas pritaikius, būtų galima paskiepyti didžiąją dalį vyresnio amžiaus gyventojų, kurie yra likę nepaskiepyti“, – sakė jis.
Pasak A. Verygos, vakcinacijos pradžioje visi sudėti žingsniai buvo geri – teisingai išsirinkome, kas yra prioritetinės grupės, tačiau paskesni žingsniai kėlė problemas – nesulaukus didelio noro iš senjorų, jų vakcinacija buvo palikta savieigai.
„Vyriausybė įvedinėdama tokias apribojančias priemones, kaip tą patį galimybių pasą, kuris yra aktualus tik jaunimui, norinčiam eiti galbūt į klubą, barą, galbūt į didelį prekybos centrą, tai nėra taip aktualu vyresnio amžiaus asmenimis. Bet (Vyriausybė – aut. past.) susipyko su jaunesnio amžiaus asmenimis ir senjorus paliko savieigai, o savieigai jų palikinėti nereikėjo.
Faktas, kad vakcinų buvo, nerodo, kad tik dėl to jie galėjo pasiskiepyti. Tikrai buvo klaida sutelkti visą dėmesį į priemones, kurie jaunus skatino pasiskiepyti ir paliko tuos, kurie yra vyresni“, – dėstė buvęs sveikatos ministras.
SAM didelį dėmesį skirs senjorų vakcinacijai namuose
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad didžiausią įtaką senjorų apsisprendimui vakcinuotis ar ne turi jų aplinka, artimieji.
„Senjorams svarbus artimųjų palaikymas, todėl lemiamas vaidmuo neretai tenka jaunesnės kartos sąmoningumui ir norui apsaugoti savo artimuosius nuo koronaviruso“, – informuoja ministerijos atstovai.
Anot jų, senjorų skiepijimas buvo laikomas prioritetu nuo pat vakcinacijos pradžios, todėl įvairiais būdais buvo siekiama pasiekti kuo didesnę jų dalį.
Didžiausia paspirtis, anot ministerijos atstovų, yra šeimos gydytojai. Jie motyvuojami paskambinti dar neskiepytiems savo pacientams: atsakyti į rūpimus klausimus, paneigti nepagrįstas baimes, pakviesti pasiskiepyti ir pan.
„Šeimos gydytojų – kaip autoritetų – argumentai, asmeninis santykis ir paskata buvo ir yra svarbūs – nuo vakcinacijos pradžios šią žiemą iki kvietimo sustiprinančiajai trečiai dozei, kuria jau skiepijami senjorai“, – nurodo SAM atstovai.
Viena iš naujausių ministerijos iniciatyvų – bendradarbiaujat su „Lietuvos paštu“, įgyvendinamas projektas, kai paštininkas su slaugytoja pristato ne tik pensijas, laiškus, bet ir vakciną. Praėjusį mėnesį vakcinos keliavo į Trakų ir Šilalės gyventojų namus, šį mėnesį – į Šilalę, Zarasus, Skuodą.
„Šiuo metu itin didelį dėmesį skiriame skiepijimui namuose: jei vyresnis žmogus, pasikalbėjęs su šeimos gydytoju, sutinka vakcinuotis – jam nebereikia vykti skiepytis į vakcinavimo centrą, mobili komanda atvyksta į namus“, – teigia SAM atstovai.
Jų teigimu, parėjusią savaitę buvo išsiųstos trumposios tekstinės žinutės su kvietimu pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze, ypač svarbia senjorams, mat mažėjant antikūnų skaičiui organizme, senka ir apsaugos nuo COVID-19 atsargos.
„Dažnu atveju mirusieji nuo COVID-19 ligos Lietuvoje yra brandaus amžiaus neskiepyti asmenys. Šių mirčių buvo galima išvengti. Vakcina šimtu procentų neapsaugo nuo koronaviruso, tačiau ji yra efektyviausia šiuo metu turima priemonė nuo sunkių COVID-19 ligos formų ir galimos mirties“, – priduria SAM atstovai.
