„Na ir dėl to kvietimo – taip, Vilniuje kvietimo nebus, bet bus nustatyta gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti, kai sąlygos bus tinkamos“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.
Komentuodamas vertinimus, jog formuluotė, kad Ukraina į NATO bus priimta pasibaigus karui, gali skatinti Rusiją vilkinti karo veiksmus, ambasadorius teigė, jog „būtent taip ir nebus pasakyta, todėl, kad mes irgi puikiai suprantame, ką tai reikštų“.
Bloko narės svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.
D. Matulionio teigimu, dėl galutinio deklaracijos teksto tebevykstant deryboms, veiksmų plano reikalavimas „bus greičiausiai panaikintas“.
Vis dėlto Ukraina ragina Aljansą žengti dar toliau ir sutarti dėl jos pakvietimo į NATO pasibaigus karui.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda renginio išvakarėse tvirtino, kad Kyjivo kelias į narystę Aljanse turi būti apibrėžtas laike.
Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prieš atvykdamas į Vilnių tvirtino, kad karas su Rusija turi baigtis prieš NATO pradedant svarstyti Ukrainos narystės klausimą. Anot jo, Kyjivas turi „atitikti ir kitus kvalifikacinius reikalavimus“, jog sulauktų kvietimo prisijungti.
