Apie vykstančius protestus „Žinių radijas“ laidoje diskutoja ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Europos politikos analizės centro bendradarbis Vašingtone.
Donaldas Trumpas savo gimtadienio proga, birželio 14-ąją, rengia karinį paradą. Ten keli tūkstančiai pėstininkų, jūrų pėstininkų, Nacionalinės gvardijos narių dalyvaus tame parade. Aišku, tai yra kontroversiška ir dėl taupymo, ir dėl kitų dalykų. Kam D. Trumpui paradas, kaip jums atrodo? Kariniai paradai dažniau yra tokių diktatorių bruožas gimtadienių proga, ką jis čia sugalvojo?
E. Bajarūnas: Iš tiesų, nepradėčiau kritikuoti Trumpo dėl parado. Paradas yra iš tiesų valstybės garbės simbolis ir valstybės galybės simbolis. Beje, tai nėra tik prezidento Trumpo gimtadienio paradas, tai yra ir Amerikos armijai skirtas paradas.
Tai suderinta viename ir gal taip gavosi, kad akcentas yra į paradą. Man iš tiesų šis renginys kelia kiek kitokių minčių ir pamąstymų. Šiuo metu, kaip ir pats minėjote, dar tie neramumų mastai nėra didžiuliai.
Jie šiek tiek yra aplink Kaliforniją, aplink Los Andželą. Jie nėra peraugę į tokius, kaip visi atsimename, „Black Lives Matter“ mastus, kai buvo dešimtys miestų paimti ir degė padangos. Nors tie mastai nėra tokie dideli, jie jau peržengė Kalifornijos valstijos ribas, ir tai jau kelia nerimą.
Man daugiau nerimo kelia tai, kad būtent tą dieną, birželio 14-ąją, Amerikoje yra rengiamas kontramitingas, kuris vadinasi „No Kings Day“. Tai, čia galima paspėlioti, bet manau, kad mūsų fantazija leidžia suprasti – žmonės bando tuo pasakyti: „Prezidente Trumpai, nevaidinkite karaliaus. Jūs nesate karalius, mes esame respublika.“
Tačiau tai irgi nekeltų didesnio nerimo. Amerikoje, žinome, yra šalia vykdomosios valdžios, įstatymų leidžiamosios valdžios, teisminės valdžios, spaudos, yra ir penkta valdžia – visuomenė, kuri yra labai stipri. Man nerimą keltų tai, kad jeigu tas birželio 14 dienos paradas Vašingtone netyčia bandys susikirsti su tais Trumpą kritikuojančiais veiksmais, kurie, beje, turėtų pasklisti po visą šalį.
Šis, vadinkime, žodžių kokteilis galėtų kelti daugiau nerimo. Tie mitingai, kurie, kaip sakiau, šiuo metu lokalizuojasi kiek daugiau Kalifornijos valstijoje, gali persikelti ir plačiau.
Yra didelė rizika, kad visuomeninė įtampa, kuri yra kažkiek išaugusi negalėtų sukelti dar platesnių neramumų. Nors visuomenėje, pagal apklausas, daugiau nei 50 proc. palaiko tokią nelegalių migrantų spaudimo politiką ir griežtesnį elgesį su jais. Kaip visuomenė reaguoja?
E. Bajarūnas: Visi turbūt galime puikiai atsiminti prezidento D. Trumpo ėjimą į valdžią – jo priešrinkiminę retoriką ir mitingus. Jis kovą su nelegalia migracija buvo paskelbęs kaip vieną iš savo didžiųjų prioritetų.
Manau, čia vadovėlinė tiesa, kad Amerikos prezidentai renkami ne dėl užsienio politikos, o dėl vidaus politikos. Vidaus politikoje kova su nelegalia migracija Trumpo buvo paskelbta kaip numeris vienas, ir ne be pagrindo.
Kiek aš čia gyvenu Amerikoje, galiu pasakyti, kad nelegalios imigracijos klausimas turi pagrindą. Visų pirma, tai yra susiję su nusikalstamumo padidėjimu. Bendrai, kyla jausmas, kad į šalį įvažiavo didžiulis kiekis žmonių nelegaliai, kurie yra čia be teisių, be teisinio pagrindo, ir tai kelia pakankamai įtampos.
Reaguojant į tai, galima pasakyti, kad Trumpo veiksmai, kova su nelegalia migracija, yra pakankamai gerai sutinkami. Jeigu kiti veiksmai, pradedant užsienio politika, tikrai nesulauktų čia palaikymo.
Šiuo metu Trumpas yra pasiekęs tam tikrą kulminaciją kituose savo veiksmuose. Šalia deportavimo, šalia tokios muitų politikos, dėl kurios ir akcijų rinkos šokinėjo, ir pagaliau tai prisidėjo prie infliacijos, kadangi jau dabar kai kurie produktai Amerikoje kainuoja žymiai brangiau, tai yra ir ekonomikos lėtėjimas, dabar prisideda kiti veiksmai: Trumpo kova su universitetais, su valstijomis, o Los Andželas ir Kalifornija yra geras to pavyzdys, kadangi čia yra demokratų valdoma teritorija.
D. Trumpui norisi paimti tą valstiją į savo rankas, ypač artėjant kitų metų vidurio kadencijos rinkimams į Kongresą. Tai toks įtampos atsiradimas šalyje, kur iš tiesų viskas atrodo juda gerai, ir jis gali vesti prie tam tikrų ir platesnių judėjimų. Todėl man tie šeštadienio, birželio 14-osios, renginiai neatrodo tokie naivūs ir nieko nereiškiantys – jie gali reikšti ir tam tikrą nerimą.
Jūs paminėjote, kad įtampa tvyro ore, dėl nelegalių migrantų – buvo daug diskusijų apie tai, kad jų yra tarp 13 ir 16 milijonų. Dabar Trumpas lyg ir pakvietė muitinės ir migracijos tarnybas po keletą tūkstančių jų areštuoti. Neįsivaizduoju, ar įmanoma spręsti tokio masto problemą ir ko siekia Trumpas spaudimu migracijai? Koks yra mastas problemos ir, ar problema norima pademonstruoti, kad ji yra sprendžiama, ar ją išspręsti kažkaip?
E. Bajarūnas: Tas skaičius yra tikrai panašus – 13 mln. Jų išsiuntimas jau būtų, kaip sakoma, Trumpo terminais, „big deal“. Neįsivaizduoju, ko reikėtų: lėktuvų, logistikos.
Trumpas čia sprendžia kelis uždavinius tokiais drastiškais veiksmais. Pirma, jis rodo, kad skiriasi nuo demokratų, o tai yra nuolat pabrėžiama: „Aš prieš demokratus“. Jis tikrai nori parodyti, kad skiriasi nuo Bideno – neleis į šalį įvažiuoti daugiau migrantų, neleis daugiau migrantams bujoti ir netgi prisidės prie to, kad jie yra išsiunčiami.
Trumpas, aišku, bando nugriebti tokius labiausiai nuskambėjusius atvejus, ir čia, aišku, tikrai daroma selektyviai tų nelegalių migrantų gaudymas ir areštavimas, ir bandymas juos išsiųsti. Na ir, aišku, yra kitas dalykas, kurį aš jau šiek tiek užsiminiau.
Netgi tos tarnybos veiksmai, kuri yra savarankiška federalinė tarnyba, turi savo įgaliojimus, savo mandatą. Tai yra ICE – Amerikos imigracijos ir muitų tarnyba.
Ji turi turėti valstijos, vietos valdžios pritarimą arba bent jau kažkokį palaikymą. Jau žinome, kad buvo kontroversijų ir Čikagoje, ir dar keliuose miestuose. Trumpui užsimojus įvesti kažkokią tai tvarką, bandyti pradėti tą procesą Kalifornijoje matosi, kad iš tiesų uždavinys pasirodė pakankamai sudėtingas.
Viena, kad Kalifornijoje ir koncentracija yra žymiai didesnė. Įsivaizduokite, jeigu sulaiko vyrą, kuris buvo nelegalus. Aišku, jo šeima lieka, yra giminės, kurios reaguoja.
Vienas gali būti atvykęs nelegaliai, kitas jau gimęs Amerikoje, tai kaip čia elgtis?
E. Bajarūnas: Taip, irgi negali vienu pjūviu – kitas dalykas yra, kaip sakiau, vietos valdžia. Abudu demokratų vadovai, yra Kalifornijos gubernatorius Newsomas ir Los Andželo merė Bass, ji iš karto sureagavo.
Taip, tvarka turi būti, bet kariuomenės panaudojimas prieš piliečius yra ypatingos reikšmės įvykis. Čia visi referuoja į paskutinį kartą, kai be gubernatorių, be vietos valdžios pritarimo buvo naudojama kariuomenė – tai buvo 1965 metais.
Tai rodo, kad labai retai naudojama kariuomenė prieš piliečius, prieš visus žmones, todėl ir kilo toks Los Andželo ir Kalifornijos pasipriešinimas. Tai Trumpas iš tiesų užsimojo didžiulį tokį smūgį. Na ir, aišku, žiūrint žmogiškai, jeigu į gatves eina žmonės, degina mašinas ir kelia riaušes, aišku, kad reikia įvesti tvarką.
Kaip baigsis tas konfliktas su vietos vadovais – miestų gubernatoriais, merais, kur aiškiai matosi ta linija, kad Trumpas vos ne areštuoti siūlo juos, jeigu jie nepaklus. Ar prieiti gali situacija iki tokio taško?
E. Bajarūnas: Kalifornijos gubernatorius Newsomas pareiškė, kad jis pateiks Trumpą į teismą, nes šis panaudojo jėgą, o Trumpas mini, kad Newsomas gali būti pirmas gubernatorius, kuris bus areštuotas.
Kaltinimai svaidosi į abi puses, tai nėra gerai šaliai, kuri pilna dabar įtampų nuo universitetų iki teismų, susikirtimų, iki šiaip bendrai susipriešinimo šalyje.
Aš gyvenu čia tik metus, negaliu pateikti tokios didelės referencijos, bet visi kolegos ir draugai mini, kad Amerikoje pasidalinimas tarp demokratų ir respublikonų nuolatos buvo, tačiau dabar jis yra ypatingas.
Tas vidaus susipriešinimas, ta įtampa, kur, yra daugybė židinių – nuo universitetų iki biurokratų atleidimų, baigiant tuo, ką matome gatvėse dėl migrantų – ką tai reiškia mums? Kaip tai gali atsiliepti visiems Ukrainos reikalams ir Amerikos užsienio politikai?
E. Bajarūnas: Gali atsiliepti tai, kad iš tiesų daugiau bus ir Trumpo, tos pačios prezidento, ir jo administracijos dėmesys į vidų. Jeigu tikrai atsiras židiniai, kurie peraugs į tokius jau didžiulius neramumų šaltinius, tai normalu, kad ir Trumpo dėmesys bus permestas į kitą pusę, tai yra į vidų.
Reikės tuos dalykus spręsti. Atsimename visi tą tokį gan turbulentinį periodą, tai iš tiesų, tai buvo neįsivaizduojama, kad JAV prezidentas tuo metu nereaguotų ir jis savo retorikoj, kalboj, dėmesio neskirtų tai.
Pagal tokį dalyką yra, kad iš tiesų šiuo metu Amerika, kuri pakankamai ramiai juda net ir, atrodo, tokį turbulentišką Trumpo periodą, gali išeiti ir visai kita Amerika, kurios mums labai nereikia. O čia, žiūrėkite, visi diktatoriai, visi tironai aplinkui – Kinija, Rusija, Iranas – labai būtų suinteresuoti, kad Amerika vėl nueitų į tokį vidų ir koncentruotųsi, mums tai tikrai mums nepalanku.
Tokio pilietinio karo prielaidos, jaučiasi?
E. Bajarūnas: Čia tas žodis labai būtų drastiškas naudoti. Čia man atrodo, kad mes dar tikrai nekalbame apie tai, bet kad jau tie neramumai gali būti didesni negu lokalūs, tai visko gali būti. Palaukime šeštadienio, matysime.
Pilnos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
