Donaldas Trumpas

Pietų Korėjoje susitikę Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas sudeda ginklus prekybos kare. Amerika mažina muitų tarifus kiniškoms prekėms, o Pekinas įsipareigoja pirkti daugiau amerikietiškos žemės ūkio produkcijos ir ateinančiais metais tieks Amerikai retuosius žemės metalus. D. Trumpas susitikimą vadina puikiu ir draugišku, tačiau apžvalgininkai prognozuoja, kad tokia draugystė ilgai neužsitęs.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pentagonas uždegė Baltiesiems rūmams žalią šviesą tiekti Ukrainai tolimojo veikimo raketas „Tomahawk“, skelbia CNN. Pranešama, kad sprendimas priimtas įvertinus, jog tai neturės neigiamos įtakos JAV atsargoms. Galutinis sprendimas – Trumpo rankose  Galutinį politinį sprendimą priimti turės Donaldas Trumpas. Apie tai leidiniui patvirtino trys su šiuo klausimu susipažinę JAV ir Europos pareigūnai.

JAV vyriausybės uždarymas penktadienį priartėjo prie antrojo mėnesio ir jo sukeltas skausmas greitai plinta – federaliniai darbuotojai nebeturi pinigų, parama maistu išnyko, o milijonai amerikiečių nukentėjo atsidūrę kryžminėje ugnyje. Tai, kas spalio 1 dieną prasidėjo kaip antraeilis skandalas Vašingtone, virto lėta viešųjų paslaugų griūtimi ir augančiu ekonominiu sukrėtimu, kai federalinės įstaigos nedirba, o prezidento Donaldo Trumpo vyriausybės veikla įstrigusi.

Rusija pastaraisiais mėnesiais atakavo Ukrainą kruizinėmis raketomis 9M729 – tai slaptas projektas, dėl kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atliks branduolinius bandymus, jei tai darys kitos šalys, tačiau ir vėl nepatikslino, kokio tipo bandymus jis turi omenyje. „Mes atliksime keletą bandymų, taip, ir kitos šalys tai daro. Jei jos tai darys, tai darysime ir mes“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams „Air Force One“ lėktuve, atsakydamas į naujienų agentūros AFP žurnalisto klausimą.

Nacionalinė gvardija, anot žiniasklaidos, JAV sostinėje Vašingtone liks dar kelis mėnesius. Jos karių  dislokavimas pratęstas iki vasario pabaigos, pranešė kelios amerikiečių žiniasklaidos priemonės, remdamosi informuotais šaltiniais. JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas esą šią savaitę nurodė trims mėnesiams pratęsti pajėgų buvimą Vašingtone. Anot pranešimų, šiuo metu sostinėje dislokuota daugiau kaip 2 tūkst. 300 Nacionalinės gvardijos karių.

Ukraina ir jos sąjungininkai bendromis jėgomis rengia taikos planą, kuris nuguls viename dokumente; atskirų šalių siūlomų alternatyvių „planų“ nėra. Šią žinią paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „RBC-Ukraine“. Pasak A. Jermako, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė ne vienas pranešimas apie tariamus alternatyvius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių „planus“. „Nėra skirting...

Kyjivo saugumo tarnybų vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja tęsti tokias operacijas, siekdama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. „Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sušvelnino savo poziciją Ukrainos klausimu – anot „Fox News“, šis pokytis sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar bando suprasti, kokių tikslų siekia Baltieji rūmai. JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija dėl karo Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo, o tai sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar nesupranta jo galutinio tikslo.

JAV ir Jungtinei Karalystei (JK) paskelbus sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Lukoil“ ir „Rosneft“, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia stabdys į Kaliningradą tranzitu vežamus šių bendrovių krovinius, penktadienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. LTG portalui teigė, kad laikysis užsienio partnerių rekomendacijų ir taip sieks valdyti verslo rizikas.

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymas pradėti branduolinių ginklų bandymus buvo atsakingas žingsnis. „Turime turėti patikimą branduolinio atgrasymo priemonę. Tai yra mūsų atgrasymo pagrindas, – pareiškė P. Hegsethas. – Supratimas ir bandymų atnaujinimas yra gana atsakingas, labai atsakingas būdas tai pasiekti.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderiams kasmetiniame ekonominiame regioniniame forume, kurį praleido JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškė, kad Pekinas padės ginti pasaulinę laisvąją prekybą. Xi Jinpingas tapo centriniu veikėju Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris penktadienį prasidėjo Pietų Korėjos Gjongdžu mieste, D. Trumpui išvykus iš šalies diena anksčiau.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį per aukšto lygio derybas Malaizijoje pareiškė, kad Kinijos ir Taivano susivienijimas yra „nesustabdoma istorijos tendencija“. Šiuos komentarus, apie kuriuos pranešė Pekinas, Kinijos gynybos ministras išsakė Kvala Lumpūre vykstančiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) gynybos ministrų susitikime susitikęs su kolega iš JAV Pete‘u Hegsethu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiekė nepopuliarumo rekordą: tik 11 proc. prancūzų patenkinti jo darbu. Tai rodo apklausa, kurią laikraščio „Le Figaro“ užsakymu atliko nuomonės tyrimo institutas „Verian“. E. Macrono reitingas šiuo metu yra istoriškai žemas. Iki šiol 11 proc. reitingą buvo pasiekęs tik jo pirmtakas François‘as Hollande – toks nepopuliarus šis buvo 2016 m. lapkritį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

JAV įvedus sankcijas, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro patiria sunkumų gauti atlyginimą, ketvirtadienį sakė jo advokatas.  G. Petro, jo žmona, vienas jo sūnų ir vidaus reikalų ministras neseniai buvo įtraukti į JAV iždo departamento juodąjį sąrašą. Baltieji rūmai kaltina G. Petro negebėjimu kovoti su narkotikų prekeiviais. Sankcijos įšaldė jų turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir neleidžia bendradarbiauti su įmonėmis, susijusiomis su JAV.

JAV vėl telkia karinę galią Karibų jūros regione – didžiausią nuo Johno F. Kennedy laikų. Donaldo Trumpo administracija dislokuoja įspūdingą karinių jūrų pajėgų kontingentą, oficialiai aiškindama tai kova su narkokarteliais, tačiau ekspertai įspėja: tikrasis tikslas gali būti jėgos demonstravimas Rusijai ir Kinijai. Analitikai neatmeta, kad pasaulis žengia į naują globalios konfrontacijos etapą.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį Malaizijoje vyksiančio viršūnių susitikimo metu savo JAV kolegai Pete'ui Hegsethui sakė, kad abi šalys turėtų kurti pasitikėjimą, pranešė Pekinas.

JAV atšaukė planuotą prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą Budapešte po to, kai iš Kremliaus sulaukė memorandumo, kuriame išdėstyti bekompromisiai reikalavimai Ukrainos atžvilgiu, rašo portalas „TVP World“, remdamasis penktadienį dienraštyje „Financial Times“ paskelbta informacija.

Pasaulis atsiduria ant naujo branduolinio konflikto slenksčio – vėl tvyro Šaltojo karo nuotaikos. Vos po to, kai Vladimiras Putinas pasigyrė išbandęs naują branduolinę sistemą „Poseidon“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui pradėti savo ginklų bandymus. Ekspertai perspėja – prasideda nauja pavojinga ginklavimosi era, rašo CNN. „Aš įpareigojau Gynybos ministeriją pradėti mūsų branduolinio ginklo bandymus lygiomis sąlygomis su kitomis šalimis“, – pareiškė D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jo šalis jau nustatė prioritetinius naujos „tolimojo nuotolio sankcijų“ bangos, kuri bus įgyvendinta artimiausiu metu, taikinius. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis apie tai paskelbė tinkle „Telegram“ po susitikimo su aukščiausiais saugumo pareigūnais, įskaitant SBU vadovą Vasylį Maliuką ir užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Olehą Ivaščenko.

Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, jog branduolinių ginklų bandymai nebus leidžiami jokiomis aplinkybėmis. „Generalinis sekretorius ne kartą tvirtino, kad dabartinė branduolinė rizika jau ir taip kelia nerimą, todėl reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti klaidingą apskaičiavimą ar eskalaciją su katastrofiškomis pasekmėmis (...), branduoliniai bandymai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiami“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterre...

Jungtinės Valstijos gali sukelti naują branduolinių įtampų bangą. „The New York Times“ skelbia, kad Donaldo Trumpo sprendimas atnaujinti branduolinių ginklų bandymus gali tapti pavojingu signalu Rusijai ir Kinijai – esą tai suteiktų joms visišką laisvę daryti tą patį. Ekspertai perspėja: toks žingsnis susilpnintų dešimtmečius galiojusį branduolinio neplatinimo režimą ir dar labiau pagilintų nepasitikėjimą tarp pasaulio galybių.

JAV karinis laivas, keturias dienas stovėjęs Trinidade ir Tobage, per šūvio atstumą nuo žemyninės Venesuelos, kuri jo buvimą pavadino „provokacija“, ketvirtadienį išplaukė, kaip ir buvo planuota, praneša AFP. JAV karo laivas „USS Gravely“ į Trinidadą ir Tobagą atplaukė sekmadienį, taip paaštrindamas diplomatinį ginčą su Karakasu dėl JAV karinės veiklos Karibų jūros regione.

Kelios dienos be kontrabandinių balionų ir valstybės vadovai džiaugiasi išsprendę bei suvaldę šią krizę. Tiesa, pripažįsta, kad viskas gali vėl kartotis iš naujo, nors premjerė Inga Ruginienė sako, kad jau gauna pirmuosius signalus iš Aliaksandro Lukašenkos režimo. Jų nedetalizuoja, bet pranešė, kad kitas signalas, iš Varšuvos, informavo, jog lenkų sprendimas atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, atidedamas. Tiesa, patys lenkai patikslino, kad atidėtas tik kelioms savaitėms.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įvestos sankcijos Rusijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra stiprus signalas jautriausiam Kremliaus režimo sektoriui, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala. Pasak jo, Vašingtono sprendimas rodo, kad spaudimas iš Vakarų – auga.  „Tai yra labai svarbu žingsnis į priekį.

Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) trečią kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias, nes infliacija yra suvaldyta, o ilgą laiką sunkumus patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė. Iki tol ištisus metus palūkanų normą mažinęs ECB pagrindinę indėlių palūkanų normą nuo liepos toliau išlaiko ties 2 proc. Infliacija pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ties ECB nustatyta 2 proc.

„Laisvosios Azijos radijas“ (RFA), beveik prieš tris dešimtmečius įkurtas informuoti apie Kiniją ir kitas Azijos šalis, kur nėra nepriklausomos žiniasklaidos, trečiadienį pareiškė, kad JAV vyriausybei nutraukus finansavimą turės nutraukti ir savo veiklą. Transliuotojas jau atleido arba išleido atostogų daugiau kaip 90 proc.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) ketinant sumažinant karių skaičių Europoje, Užsienio reikalų ministerija (URM) pakomentavo, ar tai palies Lietuvą. Rumunija ir jos sąjungininkės buvo informuotos apie Jungtinių Valstijų sprendimą sumažinti savo kariuomenės dydį Europoje, rašo „DC News“. Planuojama, kad JAV sumažins savo karių skaičių Rumunijoje nuo 1700 iki 900–1000. Pranešama, kad tai yra JAV karinių pajėgų pertvarkymo pasaulyje dalis.

 Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos neseniai atlikti ginklų bandymai nebuvo branduoliniai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Jungtinėse Valstijose atnaujinti branduolinius bandymus. „Tai jokiu būdu negali būti interpretuojama kaip branduolinis bandymas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje pastarosiomis dienomis Rusijos atliktus dviejų ginklų, galinčių nešti branduolinę galvutę, bandymus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ketvirtadienį išsakyti komentarai, kuriais užsiminta, kad Jungtinės Valstijos atnaujins branduolinių ginklų bandymus, rodo, kad dešimtmečius trukusi Amerikos politika dėl atominės bombos keičiasi.  Kita vertus, tai vyksta tuo metu, kai Vašingtono konkurentai patys atlieka branduolinius bandymus ir plečia savo ginklų arsenalą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sakė, kad Vašingtono ir Pekino pareigūnai susitiks aptarti galimo abiejų šalių „energijos susitarimo“. „Kinija (...) sutiko, kad jie pradės Amerikietiškos Energijos pirkimo procesą“, – po derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Per naktinius Rusijos dronų ir raketų smūgius Ukrainoje buvo sužeista 11 žmonių, daug šalies gyventojų liko be elektros, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.  Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad Rusija per atakas nusitaikė į gyvenamuosius pastatus.  „Per priešo puolimą prieš Zaporižią sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 11“, – platformoje „Telegram“ teigė Ivanas Fedorovas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą spjaudosi grasinimais Vakarams. Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas trečiadienį pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį po susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu Pietų Korėjoje pareiškė, kad per derybas jie susitarė kartu dirbti karo Ukrainoje klausimu. „Ukrainos klausimas buvo aktyviai keliamas. Ilgai apie tai kalbėjomės ir abu ketiname dirbti kartu, kad pamatytume, ar galime ką nors pasiekti“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. Xi Jinpingas „ketina mums padėti, ir mes dirbsime kartu dėl Ukrainos“, teigė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė įsakęs Pentagonui pradėti branduolinių ginklų bandymus tokiu pačiu lygiu kaip Kinija ir Rusija.  Jis apie tai pranešė likus vos kelioms minutėms iki svarbaus susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu Busane. Jam pasibaigus D. Trumpas išvyko iš Pietų Korėjos.

Vyriausybė mėnesiui pratęsė pasienio punktų su Baltarusija uždarymą. Po mėnesio bus sprendžiama, kaip elgtis toliau – stebima, ar tęsis kontrabandinių balionų skrydžiai, trikdantys oro uostų darbą. Kaimynai lenkai elgiasi priešingai – jų premjeras viešai pranešė, kad lapkritį planuoja atidaryti 2 dabar uždarytus punktus su Baltarusija. Lenkų apžvalgininkai svarsto, kad toks valdančiųjų sprendimas gali būti neviešų derybų tarp Minsko ir Varšuvos pasekmė.

Pranešant apie Vašingtono sprendimą sumažinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių skaičių Rumunijoje, Prezidentūra sako, jog situacija dėl amerikiečių pajėgų Lietuvoje nesikeičia. „Informacija apie JAV sprendimą dėl savo karių Rumunijoje nėra susijusi su Lietuva. Dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje niekas nesikeičia“, – Eltai raštu teigia Prezidentūra.

Kremlius vėl meta kaltinimus Vakarams – pasak Rusijos atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, Europą apėmusi „militaristinė isterija“, kuri niekur nedings ir kelia vis didesnę grėsmę regiono saugumui. Tuo metu Maskva teigiamai vertina Donaldo Trumpo pastangas esą nuoširdžiai siekti taikos Ukrainoje. „Trumpas nuoširdžiai stengiasi padėti išspręsti konfliktą Ukrainoje, o tai vertiname kaip pozityvų ženklą“, – sakė D. Peskovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas smogė Maskvai – paskelbtos sankcijos skaudžiausiam Rusijos taikiniui, naftos sektoriui, o Vašingtonas kartu su Europos Sąjunga pritarė, kad iššaldytas Rusijos turtas būtų skirtas Ukrainos paramai ir ginklams.

JAV pajėgų sumažinimas rytiniame NATO flange nereiškia Amerikos pasitraukimo iš Europos ir nepakeis saugumo aplinkos ten, trečiadienį pareiškė amerikiečių kariuomenė. „Tai nėra Amerikos pasitraukimas iš Europos ar sumažėjusio įsipareigojimo NATO ir 5-ajam straipsniui signalas“, – pareiškime, kuriame kalbama apie Aljanso kolektyvinės gynybos principą, teigė Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgos Europoje.

Kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo šalyje susiduria su demonstracijomis „Jokių karalių“, Pietų Korėjos pareigūnai monarchus mėgstančiam svečiui dovanų įteikė auksinės karūnos kopiją. Trečiadienį D. Trumpas susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Lee Jae-myungu, o vėliau šalyje turėtų surengti ir įtemptas prekybos derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

Jei kas nors būtų paklausęs prieš pusę metų, būčiau pasakęs, kad Rusija ir Ukraina niekada nenustos kariauti, sako JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. Apie tai jis kalbėjo „Pod Force One“, rašo „New York Post“. Vance'as: būčiau pasakęs, kad tai bus tarsi Rusijos Vietnamas Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas nuolat keitė savo požiūrį į karo pabaigą. Praėjusį mėnesį D. Trumpas Rusiją pavadino „popieriniu tigru“ ir svarstė, kad Ukraina galėtų atgauti užimtą teritoriją.

JAV santykiai su Ukraina po žymiojo Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo apsižodžiavimo Baltuosiuose rūmuose tapo gerokai sklandesni, sako JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. Apie tai jis kalbėjo „Pod Force One“, rašo „New York Post“. „Mes atvertėme naują lapą“, – sako jis.

Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę, praneša „Ukrainska Pravda“. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį. Abejoja, ar Putinas ryšis Į tai ministras atsakė kategoriškai: „Ne, nes tuomet jis smogtų į NATO širdį, o mes Maskvą nušluotume nuo žemės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė, kad buvo pasiektas prekybos susitarimas su Pietų Korėjos prezidentu Lee Jae Myungu, o po to pridūrė, kad susitarimo sąlygos iš esmės buvo suderintos. „Taip, mums pavyko“, – žurnalistų paklaustas, ar pavyko pasiekti susitarimą, atsakė D. Trumpas, tačiau daugiau informacijos neatskleidė. „Pasiekėme susitarimą. Padarėme daug įvairių dalykų. Puikus susitikimas“, – sakė JAV lyderis.

 JAV prezidento Donaldo Trumpo įkurtas socialinis tinklas „Truth Social“ antradienį paskelbė, kad leis šios platformos vartotojams lažintis dėl realiame pasaulyje vykstančių įvykių rezultatų. „Trump Media and Technology Group“ (TMTG) siekia pasinaudoti sparčiai populiarėjančia lažybų forma, kai vartotojams suteikiama galimybę išmaniesiems telefonams skirtose programėlėse lažintis dėl visko – nuo politikos ir ekonomikos iki sporto ir pramogų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad, nepaisant atsinaujinusių smurto protrūkių Gazos Ruože, niekas nesukels grėsmės Izraelio ir Palestinos smogikų organizacijos „Hamas“ paliauboms šioje teritorijoje. Pakeliui iš Japonijos į Pietų Korėją prezidentiniame lėktuve kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas sakė, kad Izraelis turi teisę atsakyti į išpuolius. „Hamas“ „nužudė Izraelio kareivį, – aiškino Trumpas. – Todėl izraeliečiai smogė atgal. Ir jie turėtų smogti atgal.