Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, 47 proc. visų 16–74 metų ES gyventojų interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose matė tikrovės neatitinkančią ar abejotiną informaciją, tačiau tik apie ketvirtadalis (23 proc.) žmonių patikrino jos teisingumą.
Lietuvoje ši dalis buvo mažiausia ir siekė 11 proc. Toliau rikiavosi Rumunija (12 proc.) ir Lenkija (16 proc.), teigia Eurostatas.
Didžiausia dalis buvo Nyderlanduose (45 proc.), Liuksemburge (41 proc.) ir Airijoje (39 proc.).
Per dešimtmetį ES namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis išaugo iki 92 proc. – 20 proc. punktų daugiau nei 2011 metais, kai jis siekė 72 procentus.
Didžiausia namų ūkių dalis (99 proc.), turinti prieigą prie interneto, buvo Liuksemburge ir Nyderlanduose. Mažiausias interneto prieigos lygis tarp ES valstybių buvo Bulgarijoje (84 proc.).
Tačiau Bulgarijoje kartu su Kipru, Rumunija, Graikija, Slovėnija ir Lietuva nuo 2016 metų sparčiai išaugo namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis. Lietuvoje ji per penkerius metus išaugo 15 punktų iki 87 proc.
