Parlamentarai sutarė prie diskusijų stalo vėl susėsti gavus daugiau informacijos iš LRT ir Finansų ministerijos apie pokyčių įtaką nacionalinio transliuotojo finansams.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo valstybės biudžeto asignavimus LRT nuo 2025 metų sausio sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, atsisakant dabartinio modelio, kai jie priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų pajamų.
M. Lingė teigė pokyčius siūlantis, nes spartesnio gynybos finansavimo siekiančiam Seimui padidinus akcizus papildomai išaugs ir LRT finansavimas.
„Akcizų politika stipriai koreguojasi nuo politikų priimamų sprendimų“, – dviejų komitetų posėdyje svarstant LRT finansavimo modelį trečiadienį teigė M. Lingė.
Pasak politiko, pagal dabartinį modelį kitais metais LRT biudžetas galėtų augti 6,7 mln. eurų, arba daugiau nei 9 proc. (palyginti su šiais metais). Įvertinus papildomas pajamas iš didesnių akcizų LRT papildomai gautų dar apie 2 mln. eurų.
M. Lingė praėjusią savaitę įregistravęs įstatymo pataisas BNS aiškino, kad augančios biudžeto įplaukos iš padidintų akcizų galėtų atitekti gynybai.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė apgailestavo, kad pakeitimų iniciatoriai dėl planuojamų naujovių nesitarė su LRT. Ji mano, kad siūlymas LRT skiriamas lėšas susieti su BVP augimu gali prieštarauti Konstitucijai.
„Konstitucinio Teismo nutarimuose pabrėžiama, kad visuomeniniam transliuotojui turi būti skiriamas deramas finansavimas. LRT finansavimo ribojimas atsitiktine tvarka parinktais ekonominiais rodikliais, kaip šiuo atveju BVP, mūsų manymu, prieštarauja Konstitucijai“, – tvirtino LRT generalinė direktorė.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė siūlė negriauti pasiteisinusio finansavimo modelio, kuris, pasak jos, Europoje vadinamas pavyzdiniu, nors įstaigos biudžetas atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir yra paskutiniame trejetuke.
Jos teigimu, pataisų poreikis aiškinamas akcizų augimu, tačiau, anot jos, jo poveikis bus juntamas ne 2025 metais, o vėliau.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė siūlo keisti LRT finansavimo modelį nustatant „lubas“ – 1,2 proc. akcizo pajamų, gaunamų nuo 2027 metų, o jų „grindys“, pasak jos, galėtų siekti 2024 metų pajamas iš akcizų.
Dabar LRT kasmet skiriama 1,3 proc. akcizo pajamų ir 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio, surinkto užpraėjusiais metais.
M. Lingė skaičiuoja, kad su tokiu modeliu 2027 metais LRT finansavimas siektų apie 90 mln. eurų – tiek pat, kiek jis augtų nekeičiant modelio: „Beveik 18 mln. eurų per nepilnus trejus metus.“
Komiteto pirmininkas pasiūlė „grindis“ fiksuoti ties akcizų surinkimo „trejų paskutinių metų vidurkiu“.
Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė abejojantis LRT pasiūlytu finansavimo modeliu.
„Turėtume nuolatinį poreikį, ar po tam tikrų mokesčių pakeitimų reikėtų grįžti prie procentų peržiūrėjimo“, – posėdyje teigė viceministras.
Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka pasigedo argumentų, kodėl planuojami pokyčiai, ir teigė, kad taryba šio klausimo nenagrinėjo.
„Nėra normalu, kai policininkų atlyginimai didėja 1 proc., o LRT – 20 proc.“, – teigė „valstietis“ Valius Ąžuolas, pritardamas M. Lingės siūlymui.
LRT biudžetas šiemet siekia beveik 73 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau nei pernai.
