„Tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimuose pabrėžiama, kad visuomeniniam transliuotojui turi būti skiriamas deramas finansavimas. LRT finansavimo ribojimas atsitiktine tvarka parinktais ekonominiais rodikliais, kaip šiuo atveju BVP, mūsų manymu prieštarauja Konstitucijai“, – trečiadienį bendruose Seimo Biudžeto ir finansų bei Kultūros komitetų klausymuose teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Iš esmės yra griaunamas pasiteisinęs modelis, kuris laikomas pavyzdiniu Europoje ir nebelieka jo prognozuojamumo, ką kalba ir organizacijos savo atsiųstuose raštuose“, – pažymėjo ji.
M. Garbačiauskaitę-Budrienę taip pat stebino, kaip greitai buvo registruotas bei pateiktas minėtas teisės aktas. Pasak jos, nors LRT suvokia gynybos svarbą, skuba teikiant projektą yra nesuprantama.
„Nežinau, ar buvo sumuštas rekordas, bet kai yra registruojamas teisės aktas nesitarus su LRT penktadienio vakarą, o antradienį jis išeina į pateikimą, tai nustebino ir tarptautines organizacijas, ir mūsų kolegas iš kitų visuomeninių transliuotojų“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.
„LRT supranta gynybos svarbą ir geriau, nei bet kas kitas. Esame svarbi įstaiga ir šiame geopolitinės grėsmės kontekste atliekame ypatingą vaidmenį. (...) Sutinkame, kad turime prisidėti prie gynybos ir finansiškai, bet įsigilinus į pasiūlymą nesuprantama ta skuba, nes mūsų biudžetas formuojamas nuo užpraeitų metų mokesčių. Padidinti akcizai LRT adresu atsispindėtų tik po dviejų metų“, – aiškino ji, pažymėjusi, kad pagal dabartines pasiūlytas lubas, apribojimai būtų didesni, negu akcizų augimas.
Tuo metu LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka ragino parlamentą vengti skubotų sprendimų bei daugiau dėmesio skirti dialogue.
„Taryboje šio klausimo nenagrinėjome, nes jis buvo labai skubus. Ko mes pasigedome, tai skaičių ir argumentų, dėl ko daroma, kaip tai paveiktų LRT biudžetą. Visi suprantame, gynybos fondo formavimo ir gynybos klausimai yra labai jautrūs, LRT ir kitos organizacijos puikiai supranta klausimo svarbą“, – tikino E. Valatka.
„Tačiau, vienas prašymas – vengti skubotų sprendimų. Reikalingas dialogas, nes LRT, kaip organizacija, turi ypatingą misiją“, – teigė jis.
Pasiūlymo autorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kalbėjo, kad siūlymu yra siekiama apsibrėžti, koks turėtų būti pagrįstas LRT finansavimo augimas.
„Iniciatyva daugiau siejasi su tuo, kad akcizų politika gana stipriai koreguojasi nuo politikų priimamų sprendimų. Dalis sprendimų buvo priimta ankstesniuose etapuose, pernai balandžio mėnesį, (...) ir šių metų sprendimai vėl papildomai prisidėjo prie akcizų didėjimo. LRT biudžeto formulė įstatyme yra išskirtinė, tai suprantame, kad turime atsigręžti į tašką, kaip biudžetus sekasi formuoti, kaip yra renkami mokesčiai“, – aiškino konservatorius.
„Pagrindinė iniciatyva yra tai, koks yra objektyviai pagrįstas augimas. Suprantame, kol LRT biudžetas buvo ypatingai žemas, augimui reikėjo sąlygų, bet ateiname į momentą, kai dėl augimo tempų reikėtų susitarti“, – tvirtino jis.
M. Lingė siūlo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.
Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai. Šiam projektui parlamentas po pateikimo yra pritaręs, jis buvo svarstomas, kaip vienas iš lydinčiųjų Valstybės gynybos fondo projektų.
Už lydintį projektą po pateikimo balsavo 69, susilaikė 13, prieš 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m., planuojama, atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
