Visos NATO valstybės lygios, tačiau tik vienos gynybos biudžetas kitąmet perkops 1 trilijoną dolerių. O gynybos pajėgumai pranoksta visas likusias nares kartu sudėjus. Todėl Aljanso lyderių suvažiavimas Nyderlanduose vyko pagal formulę Trumpas + visi kiti.
Tą spalvingai apibendrino Generalinis sekretorius Markas Rutte. Jis vertėsi per galvą siekdamas įtikti svečiui, kuris reguliariai suabejoja įsipareigojimais kolektyvinei gynybai. Norint to išvengti, Rutte parašė mielaširdingą žinutę, dėkodamas Trumpui už paskatą gynybos išlaidų didinimui, nes „niekas kitas to nedrįso“; ir net pavadino Trumpą „tėtuku“, kuris sprendžia Rusijos ir Ukrainos konfliktą.
Visa Viršūnių susitikimo programa – vakarienė ir tik viena darbinė sesija – bei vos penkių paragrafų galutinė deklaracija kurta atsižvelgiant į Trumpą. NATO biurokratams teko perlipti save.
Ne visi džiaugėsi tokiu nuolankumu. Vienos NATO šalies atstovas tą privačiai pavadino „komišku nusižeminimu“. Nors karinė galia skiriasi, NATO sąjungininkai turėtų bendradarbiauti abipusės pagarbos principais.
Visgi tos valstybės, kurios NATO rytiniame sparne kasdien pro langus mato agresyvią Rusiją, nuolankumo demonstravimą laikys menka kaina siekiant egzistencinės svarbos tikslo – išlaikyti JAV, nepakeičiamą karinę partnerę, Aljanse.
Svarbu žvelgti į šiandieną per kelių mėnesių perspektyvą. Ankstyvą pavasarį, po pirmųjų Trumpo skambučių Putinui ir skandalo su Zelenskiu Ovaliajame kabinete, transatlantiniai santykiai buvo laidojami. Ne kartą Vilniuje ir kitose sostinėse girdėjau teiginį, kad net bandyti gelbėti mirštantį Aljansą – bergždžia.
Ir dabar netruks teigiančių, kad Viršūnių susitikimas buvo nesėkmingas, nes Ukraina – net ir įvykus Trumpo bei Zelenskio atskiram susitikimui – liko paraštėse. Abejonės, ar Trumpas vėl nepradės spausti Danijos dėl Grenlandijos ar abejoti Kanados suverenitetu, niekur nedings. Tačiau susikoncentravimas į šias dramas nepelnytai nustums į šalį praktinius darbus ir progresą.
Pirma, visos valstybės sutarė siekti 5 proc. BVP gynybai. Šiemet visos narės jau yra ties 2 proc. BVP riba — rezultatas savaime, nes pernai trečdalis nebuvo pasiekusios net to. Sunku tą įsivaizduoti nutinkant be Trumpo spaudimo – vien Putino grėsmės kai kam nepakako. Naujas siekis – kur kas ambicingesnis. Įgyvendinti jį bus sunku – ir prievartinio mechanizmo nėra. Tačiau kryptis aiški. Tad susikoncentravimas į Ispaniją – šio viršūnių susitikimo atstumtąją dėl vienašališko prieštaravimo įsipareigoti didinti išlaidas – nepelnytai ignoruos trečios didžiausios pasaulio ekonomikos Vokietijos vyriausybės planą iki 2029 metų padvigubinti gynybos biudžetą iki 153 mlrd. eurų.
Antra, naujas išlaidų tikslas susideda iš dviejų dalių: 3,5 proc., skiriamų ginkluotės įsigijimui, kariuomenės stiprinimui ir kitiems kertiniams elementams, o greta to 1,5 proc. numatyta infrastruktūrai vystyti, inovacijoms, atsparumo stiprinimui. Antroji dalis finansuojama jau dabar, nemaža dalis valstybių greičiausiai netoli pusantro procento ribos. Todėl jau kitais metais NATO narių išlaidos, atlikus perskaičiavimą, šoks į viršų. Kai kurių, įskaitant Lietuvos ar Lenkijos, tikriausiai artės prie 6-7 proc. ribos.
Trečia, dėl to svarbu stebėti, kiek skiriama realiems gynybos pajėgumams. Skaičiai nėra nuleisti „iš oro“: NATO jau prieš kelerius metus sutarė dėl geopolitinę realybę atitinkančių gynybos planų. Prieš kelias savaites Gynybos ministrų susitikime nusibrėžė pajėgumų tikslus, kurių reikia juos įgyvendinti. Kiekviena narė žino, kokią ginkluotę ir kitus pajėgumus privalo turėti, kad gynybos planai nebūtų tik popieriuje. Ir visos supranta, kad kol kas turi nepakankamai. Tad reikės investicijų, kurios, NATO vertinimu, vidutiniškai sieks būtent 3,5 proc. Tai bus net svarbesnis kriterijus, nei bendras 5 proc. skaičius. Šia prasme postūmiai į priekį – apčiuopiami ir ilgalaikiai.
NATO, tarsi didelis laivas, svyruodamas plaukia per audringus vandenis. JAV – kaip kapitonas – nekelia didelio pasitikėjimo. Atsiranda norinčiųjų išlipti, tačiau jokio kito laivo aplink nėra. Bet ir kapitonas ima suprasti, kad vadovauti laivui nėra taip jau blogai. Tad siūbuodami ir šnairuodami judame į priekį. Gal tai bus nerangi ateities bendradarbiavimo tarp Trumpo administracijos ir sąjungininkų Europoje formulė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
