Antradienį po svarstymo šias Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas įstatymo pataisas palaikė 56 Seimo nariai, 38 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Tam, kad įstatymas būtų priimtas Seime, turi būti surengtas dar vienas balsavimas. Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų gegužės 1 d.
Kas keistųsi uždraudus priemokas?
Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nuostata, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra viešosiose gydymo įstaigose teikiama nemokamai, už šias paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.
„Raginu visus palaikyti šį įstatymo projektą ir, manau, būtent jo tikslas yra padaryti taip, kad žmonėms nereikėtų mokėti du kartus. Nes pagal dabartinę praktiką vis tik pasitaiko atvejų, kada už valstybės jau apmokamą sveikatos paslaugą yra paprašoma susimokėti dar kartelį.
Manau, kad šitas įstatymo projektas kaip tik padidins skaidrumą ir aiškumą, kada pacientas galės pasirinkti, kokią paslaugą jam gauti ir ar norėti papildomai geresnės priemonės, jeigu jis mano, kad taip jam yra reikalinga“, – kalbėjo socialdemokratė Orinta Leiputė.
Jai pritardamas „valstietis“ Bronis Ropė tvirtino, kad reforma yra „labai laiku ir netgi pavėluota“.
Beje, Seimo plenarinę salę pasiekė parlamentiniame Sveikatos reikalų komitete (SRK) patobulintas, šiek tiek pakoreguotas įstatymo pataisų variantas.
Jame atsirado ir tam tikrų išlygų – pavyzdžiui, dėl nemedicininių paslaugų, dėl pacientų pageidavimo gauti brangiau kainuojančią medicininę priemonę. Tokiais atvejais, kai jei pacientas norėtų gauti mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas, jis turėtų raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja mokamų.
Tuo metu nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą, kainų apskaičiavimo metodiką nustatytų sveikatos apsaugos ministras, o šiame sąraše esančių paslaugų kainas – jas teikiančios įstaigos vadovas.
Pacientui taip pat siūloma palikti galimybę pagal sudarytą medicininių priemonių sąrašą pasirinkti, pavyzdžiui, protezą ar lęšiukus. Jei jo pageidavimu būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu valstybės kompensuojama, pacientas turėtų sumokėti jų kainų skirtumą.
Priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, sąrašą ir jų apmokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Mato pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą
Vis tik Seimo nariai negailėjo kritikos, kad šis įstatymo projektas dabartinę siruaciją sveikatos sektoriuje gali ne pagerinti, o tik pabloginti. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė akcentavo, kad visų pirma įstatymas yra priimamas ir svarstomas nesilaikant procedūrų Seime.
„Teisės departamentas savo išvadoje yra aiškiai pasakęs ir ne vienas konstitucijos ekspertas yra pasakęs, kad įstatymai yra prieštaraujantys Konstitucijai. (...) Tai jau – pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. (...) Tai dabar mes iš tiesų rizikuojame visų Lietuvos gyventojų galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas, rinktis sveikatos priežiūros paslaugas, gauti ten, kur jie nori, „žaidžiame“ žaidimus ir paskui turėsime šituos sprendimus atšaukinėti.
Noriu paklausti valdančiųjų, socialdemokratų, Sveikatos apsaugos ministerijos, kurie rengia šituos projektus – ką jums padarė Lietuvos pacientai? Nes nėra jokių prielaidų, kad priėmus šiuos įstatymų projektus paslaugų prieinamumas galėtų didėti, kad valstybinės įstaigos galėtų suteikti daugiau paslaugų, nes nei paslaugų įkainiai iš esmės nedidėja, neatsiranda daugiau darbuotojų ir galimybių pacientams gauti sveikatos priežiūros paslaugas laiku“, – kalbėjo konservatorė.
Pasak jos, pacientai ir visa sistema vėl bus skatinama grįžti į „vokelių sistemą, nes tikrai bus negalinčių susimokėti visą kainą už paslaugą privačioje įstaigoje“. „Tą bėdą pakankamai sėkmingai sprendėme ilgus dešimtmečius, tai dabar vėl norime grįžti į 1990–2000 metus?“ – klausė J. Sejonienė.
„Tai yra dar didesnių eilių reforma“, – antrino jai konservatorė Gintarė Skaistė.
Siūlo aiškiai nustatyti, už kokias paslaugas galima prisimokėti
Demokratas „Vardan Lietuvos“ Linas Urmanavičius pabrėžė palaikantis nuostatą, kad du kartus už teikiamas paslaugas neturėtų būti mokama tiek iš privalomo sveikatos draudimo, tiek privačiomis lėšomis. Tačiau vis tik jis visų pirma siūlė įvesti daugiau kontrolės, kad privačios įstaigos negalėtų taip elgtis.
„Ko aš pasigendu, kad reikėtų aiškiai ir nuosekliai nustatyti išsamias valstybės laiduojamas nemokamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sąlygas.
Įvertinant ribotas Lietuvos sveikatos sistemos finansavimo ir kitų Europos Sąjungos šalių gerąsias praktikas (...), įstatyme aiškiau reglamentuoti, kokios brangesnės nei valstybės išlaidoms ir visiškai apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai, medicinos priemonės, technologijos gali būti paciento pasirinkimu apmokamos dalinai, sumokant kainų skirtumą. Mes panaikiname galimybę įstatyme dalinai PSDF lėšomis pasidengti vienokias ar kitokias gydymo paslaugas“, – siūlė parlamentaras.
Ragino ieškoti lėšų didinti įmokas už valstybės draudžiamuosius
Seimo nariai kritikavo, kad užuot iš esmės ieškojus, kaip ženkliai padidinti įmokas už valstybės draudžiamuosius, bandoma imituoti prieinamumo didinimą įvedant apribojimus.
„Priėmus šiuos įstatymus ir tuos, kurie šiandien išimti iš darbotvarkės, iš esmės turėsime galimybių alternatyviai asmens pasirinkimu pasinaudoti ne tik viešojo sektoriaus teikiama sveikatos priežiūros paslaugų sistema, bet ir privačių įstaigų teikiamomis sveikatos paslaugomis uždraudimą.
Kodėl? Todėl, kad Vyriausybė, teikdama šių metų biudžetą, atitinkamai yra numačiusi padidinti valstybės draudžiamojo asmens įmoka viso labo iki 780 eurų. Ji yra 2,8 karto mažesnė negu dirbančiojo įmoka, kuri šiandien sudarys 2 168 eurus. 60 proc. valstybės draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų padengia dirbantieji“, – kalbėjo „aušrietis“ Raimundas Šukys.
Pasigenda poveikio vertinimo
Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu akcentavo tai, kad priimdama tokius rimtus pakeitimus ministerija nesiteikė pateikti poveikio vertinimo.
„Jei sveikatos ministerija tikrai tiki savo teikiamos reformos privalumais ir tuo, kad bus pasiekti deklaruojami tikslai, tai yra, kad neva sumažės eilės, didės paslaugų prieinamumas, tuomet nebūtų jokios priežasties slėpti duomenų, kaip buvo daroma visą tą laiką.
Liberalų frakcija sveikatos apsaugos ministrės ne kartą, ne du, o dešimt kartų prašė pateikti šio teikiamo projekto poveikio vertinimą. Iki šiol poveikio vertinimo duomenų, kuriais vadovaujantis sveikatos ministerija teikia šią reformą, nesame gavę“, – kalbėjo liberalų atstovė.
Pasak jos, realybėje pakeitimai sveikatos paslaugų prieinamumą tik pablogins.
„Esame išgirdę daug politinių pareiškimų, daug kalbų apie tai, kad sveikatos ministerija savo priešu yra įvardijusi privatų sektorių ir tikisi, kad nusmukdžius jį kažkaip stebuklingu būdu pagerins paslaugas pacientams. Tačiau ką mes matome realybėje?
Matome, kad šioje sveikatos reformoje siekiant panaikinti priemokas nelieka žmogaus – nesimato nei paciento, nei mediko, o yra noras padėti kelioms įstaigoms. Todėl primygtinai kviečiame balsuoti prieš ir neleisti įgyvendinti to, kas sveikatos paslaugų prieinamumą žmonėms tik pablogins“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Sejoniene nesugeba protiskai susidelioti bent 3 zingsniu i prieki ir pagalvoti ko yra siekiama arba jinai buka kaip bato aulas arba atstovauja privatininkams.
