Pavasarį džiaugęsi sėkmingai įveikę pirmąją bangą šiandien medikai nebespėja guldyti COVID-19 pacientų ir ne juokais įspėja, kad ribos jau pasiektos.
Nors ministras Aurelijus Veryga nauju įsakymu atrišo rankas COVID-19 pacientus gydyti praktiškai visoms įstaigoms (toms, kurios turi licencijas vidaus ligų gydymui), įstaigų vadovų svarstymu, padėti jos galėtų tik esant lengvoms ligos formoms.
Tariasi su Ukmergės, Alytaus ligoninėmis
Štai jei vasaros metu į VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo skubios pagalbos skyrių per parą kreipdavosi apie 20–30 pacientų, tai, skyriaus vedėjo Lino Svetiko teigimu, dabar jų sulaukiama ir virš 40 kiekvieną dieną. Kaip pranešta ryte, ligoninėje yra likusių 10 lovų šiems pacientams gydyti.
Pasak įstaigos direktorės valdymui Aušros Bilotienės Motiejūnienės, klinikoms kyla būtinybė dėl naujų vietų COVID-19 pacientams tartis su atraminėmis regiono ligoninėmis. Todėl yra kalbamasi su Ukmergės, Alytaus ir kitomis ligoninėmis.
Lapkričio 4 dienos duomenimis, Santaros klinikose gydomi 117 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų 13 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Du iš sergančiųjų yra vaikai.
Dalis pacientų dar penktadienį pradėti perkelti į pirmąją atraminę gydymo įstaigą sostinėje – Vilniaus miesto klinikinę ligoninę.
Šiuo metu joje gydomas 61 COVID-19 sergantis pacientas, vienas iš jų – Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje.
Kaip numatyta, dar penktadienį įstaigoje buvo paruošta 130 lovų pacientams, sergantiems Covid-19 įstaigos padalinyje, esančiame Antakalnio g. 124.
20 lovų buvo paruošta su deguonimi pacientams, kuriems reikalingas pastovus deguonies tiekimas. Per 20–30 dienų dar 86 lovos iš numatyto bendro skaičiaus bus paruoštos su pastoviu deguonies tiekimu.
Nors dėl to buvo uždaryta keletas ligoninės skyrių, įstaiga užtikrino, kad reikiamą pagalbą pacientai toliau gaus.
Ruošia lovas Jurbarke ir Marijampolėje
LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas sakė besitikintis, kad įsijungs daugiau gydymo įstaigų.
„Mūsų infektologų pajėgų nebeužteka, jau pasiektos ribos. Tikimės, kad kitos įstaigos priims Covid-19 ligonius ir juos gydys. Tai jau tapo globali problema, negalima visko sutelkti vienoje gydymo įstaigoje. Lova ligoninėje nieko verta, jei nebus specialistų pagalbos“, – pabrėžė jis.
Kauno klinikos, kaip organizuojanti COVID-19 liga sergančių pacientų gydymą Kauno regione įstaiga, jau paprašė regiono ligoninių perorganizuoti darbą ir įsteigti papildomas lovas COVID-19 sergantiems pacientams.
„Priėmus šį sprendimą, LSMU Kauno ligoninėje lovų skaičius nuo 100 padidintas iki 130. Paskelbus karantiną Marijampolės ir Jurbarko apskrityse, Marijampolėje įsteigta 30, o Jurbarke – 20 lovų COVID-19 sergantiems pacientams“, – informavo klinikų atstovė Eglė Karalienė.
Tuo metu pačiose Kauno klinikose pacientams, sergantiems COVID-19 ir kitomis pačiomis sudėtingiausiomis ligomis, kuriems reikalinga specializuota pagalba (onkologijos, kardiochirurgijos, neurochirurgijos ir t.t.), ar reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, buvo suformuotos 20 COVID-19 reanimacijos lovų.
„Įvertinus COVID-19 sergančių pacientų sunkumą, jų pasiskirstymą įvairiose Kauno regiono vietose, spręsime, kuriose ligoninėse didinti COVID-19 lovų skaičių, taip pat atitinkamai jose mažinant planines paslaugas, atlaisvinant reikiamas patalpas ir pasitelkiant sveikatos priežiūros specialistus, kurie iki tol teikė planinę pagalbą pacientams, sergantiems kitomis ligomis“, – pasakojo įstaigos atstovė.
Eilėje – Utena, Rokiškis, Mažeikiai
Kaip informavo Respublikinė Panevėžio ligoninė, iš viso įstaigoje šiuo metu yra įrengtos 108 koronaviruso pacientams skirtos lovos. Padidinus lovų skaičių Infekcinių ligų klinikoje numatyta riboti, perkelti ar nutraukti planinių paslaugų teikimą.
„Jei ir to nepakaktų, Utenos, o po to ir Rokiškio ligoninės yra numatytos kaip atraminės ligoninės, į kurias nukreiptume pacientus“, – aiškino ligoninės atstovas.
Pacientams netelpant toliau ruoštųsi Visaginas, Pasvalys, Anykščiai.
Kaip portalui tv3.lt aiškino Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, po Šiaulių rikiuotųsi Mažeikių ligoninė, kur būtų guldomi COVID-19 pacientai.
„Pagal dabartinį planą yra Mažeikių ligoninė, kurioje numatyta paruošti 20 vietų COVID-19 pacientų gydymui. Lapkričio pradžioje jie taip pat turėtų būti pasiruošę kelias reanimacijos lovas“, – pasakojo jis.
Įsijungtų ir mažesnės įstaigos
Kartu jis pastebėjo, kad vertinant planą, kuris yra įtvirtintas ministro įsakymu, tai yra kalbamasi ir su kitomis regiono ligoninėmis, jei atsitiktų kažkokia situacija ir to prireiktų.
„Jau ir šiuo metu rajono ligoninėse yra gydomų covidinių pacientų. Nekalbama apie sudėtingus atvejus. Bet jei jie yra tarp lengvo ir vidutinio, kai leidžia specialistų kompetencija, nereikia reanimacijos, tuos atvejus galės prižiūrėti. Bent jau gali taip atsitikti. Aišku, tai bet kuriuo atveju būtų palengvinimas toms pagrindinėms COVID-19 gydymo įstaigoms“, – kalbėjo jis.
Kaip pasakojo jis, įstaiga turi apie 80 COVID-19 pacientams skirtų lovų, didžioji dalis jų užimta.
„Komandos yra suformuotos ir didesniam pacientų skaičiui, prireikus bus aktyvuojamos ir jos“, – sakė R. Mažeika.
Anot vadovo, gelbėja tai, kad dalis beveik pasveikusių, bet dar slaugomų pacientų įstaigoje yra perkelti į slaugos-geriatrijos centrą.
Ministras: stebuklingo plano nėra
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga konstatuoja, kad jokio stebuklingo plano dėl vietų, kur gali būti guldomi ligoniai, nėra.
„Planas yra labai paprastas. Jei bus užguldytos visos lovos, kurios šiuo metu yra prieinamos Covid-19 pacientams, tai bus toliau uždaromi planiniams ligoniams skirti skyriai ir bus paverčiami į skyrius, kurie bus skirti Covid-19 pacientams gydyti.
Tai jokio stebuklingo plano nėra. Jeigu jūs galvojate, kad bus kažkur statomos lauko ligoninės ir panašiai, tai galiu dar kartą pakartoti, kad sudėtinga įsivaizduoti tokias lauko ligonines, nes pastačius kur nors pastatą, į kurį privežtume lovų, tai nei pastatas, nei lovos pacientų negydys.
Dar daugiau – ten reikėtų deguonies, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, reikėtų ten dirbančių medikų, taigi juos reikėtų paimti iš kažkur veikiančių, funkcionuojančių įstaigų. Tai yra mažiausiai svarstytinas variantas“, – sakė ministras.
Ligoninėse – arti 700 pacientų
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 676 žmonės, 57 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Jos duomenimis, su deguonies kaukėmis gydomi 297 pacientai, 26 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė 18 tūkst. 92 asmenys, 12 tūkst. 765 – tebeserga, 5082 – pasveiko.
Iš beveik 17,5 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 9,4 tūkstančio. Reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė: 359 iš 655 esamų.
Iš 603 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos yra 204, iš 6,4 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 1,8 tūkstančio.