Nors Užsienio reikalų ministerija sulaukė nemažai kritikos dėl nesuderintos pozicijos blokuoti ES ir Rusijos derybas, pačiam veto pritaria net špygos Rytų kaimynėms raginantis nerodyti Viktoras Uspaskichas.
Sekmadienį vykusiame Darbo partijos posėdyje V. Uspaskichas sakė, kad sėkmingai Seimo rinkimuose pasirodę darbiečiai sieks užtikrinti gerus santykius kaimynais.
„Kodėl mūsų valdžia stumia tik į vieną pusę? Mes – europietiški, priklausome ES, NATO, džiaugiuosi tuo, bet jokiu būdu negalime savo kaimynams rodyti špygos. Tai nenaudinga, - tvirtino V. Uspaskichas. – Turime kurti gerus santykius. Saugesnė valstybė yra ta, kuri palaiko gerus santykius su kaimynais“, - teigė Darbo partijos lyderis.
„Balsas.lt“ V. Uspaskicho klausė, ar šis pritaria griežtai Lietuvos pozicijai blokuoti ES ir Rusijos derybas, jeigu nebus atsižvelgta į keliamus reikalavimus.
Nors Lietuvos reikalavimai Rusiją suerzino - įtakingas Dūmos narys Leonidas Sluckis reikalavimus pavadino šantažu, o vyriausybinis laikraštis „Rossijskaja gazeta“ rašė, kad Lietuva kalba ultimatumo kalba, geresnių santykių su Rytų kaimynėmis norintis V. Uspaskichas Lietuvos reikalavimus vadino normaliais.
„Aš galvoju, kad tai, ko siekia Lietuva, yra visiškai normalu. Lietuva siekia, kad jos poziciją palaikytų Europos Sąjunga, tai visiškai natūralu“, - sakė V. Uspaskichas.
Anot darbiečio, geresnių santykių su kaimynėmis turėtume siekti tik dialogo keliu, o jo šiuo metu yra per mažai.
Tikslas dar nepasiektas
Pasak Lietuvos UR ministro Petro Vaitiekūno, susitikime sekmadienį buvo priimtas principinis sprendimas į derybų mandatą įtraukti Lietuvos pasiūlymus.
„Šiandien aš turiu konstatuoti, kad Europa yra vieninga saugumo, teisingumo ir teisės viršenybės klausimais. Iš principo yra atsižvelgta į visus Lietuvos reikalavimus, į visus Lietuvos interesus atsižvelgta raštiškai“, - sakė P. Vaitiekūnas.
Tačiau partalui „Balsas.lt“ Audronius Ažubalis tvirtino, jog Lietuvos tikslas dar nepasiektas.
„Sakyti, kad tikslas pasiektas, tikrai negalima. Jis bus pasiektas tada, kai pozicijai, kuriai Vilniuje pritarė ES pirmininkaujanti valstybė, pritars visos kitos ES valstybės. Pritarti turės ir Vadovų taryba, į kurią važiuos mūsų Prezidentas. Pasiektas tik pirmas labai geras žingsnis į bendrą ES poziciją.“, - pasakojo A. Ažubalis.
Kaimynai – neapsisprendę
Ar pritars Vilniaus susitarimams dėl ES ir Rusijos derybų, kol kas neatskleidžia kaimynė Latvija.
„Pirmiausia mes turime pamatyti ministrų susitikimo Vilniuje rezultatus. Kol kas aš neskaičiau pilnų tekstų“, - BNS korespondentui pirmadienį sakė Tbilisyje viešintis Latvijos UR ministras Maris Riekstinis.
Kartu jis pakartojo, kad Latvija yra už ES derybas su Rusija.
„Mes manome, kad geriausias būdas išspręsti svarbius klausimus dvišaliuose ES ir Rusijos santykiuose yra derybos. Kartu mes manome, kad Lietuvos iškelti klausimai yra svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, ir visai Europai. Mes tikimės, kad ES šalių ministrai pasieks sutarimą“, - BNS kalbėjo M.Riekstinis.
Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas išreiškė viltį, kad ES ir Rusijos derybos dėl strateginės partnerystės prasidės birželio 26-27 dienomis vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
„Tikiuosi, kad visi ES ir jos narėms svarbūs klausimai, o taip pat Lietuvos iškelti reikalavimai, derybose, kurios laukia ilgos ir nelengvos, bus išspręsti“, - BNS teigė Estijos užsienio reikalų ministras.
Visos 27 ES narės diskusijas dėl derybų su Rusija pradžios turėtų pratęsti gegužės 26 dieną.
Apie sekmadienį priimtą principinį sprendimą į ES ir Rusijos derybų mandatą įtraukti Lietuvos pasiūlymus žiūrėkite LNK reportaže.
