Šiuo metu vykstantys jų pardavimo aukcionai atšaukiami, kol bus gautos tarpinstitucinės darbo grupės išvados, BNS pranešė Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė.
Centrinio Klaipėdos pašto aukcionas turėjo vykti gruodžio 16-17 dienomis, o pastato Kauno Laisvės alėjoje – gruodžio 18-19 dienomis. Kauno pašto pradinė pardavimo kaina siekė 3,3 mln. eurų, Klaipėdos – 1,56 mln. eurų.
Vilniaus centrinis paštas aukcione bus parduodamas už daugiau nei 10 mln. eurų.
Klaipėdos paštą nori įsigyti miesto savivaldybė – ji prašė stabdyti aukcioną. Kauno ir Vilniaus savivaldybės pastatų įsigijimo nesvarsto.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalį atšaukė Lietuvos pašto valdybą, o kaip vieną iš motyvų įvardijo jos sprendimą parduoti pastatus. J. Narkevičiaus teigimu, norima, kad pastatai būtų išsaugoti visuomenės poreikiams.
Lietuvos paštas norėjo parduoti pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes jų išlaikymas yra brangus, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Buvusi Lietuvos pašto valdyba teigė, kad lėšos iš pastatų pardavimo yra būtinos pašto modernizavimui.
Prieš Kauno pašto pastato pardavimą praėjusį pirmadienį kai kurie visuomeninkai surengė protestą, kuriame savivaldybė buvo raginama perimti paštą savo žinion.
Kauno ir Klaipėdos pašto pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Dėl planų parduoti šiuos pastatus susirūpinimą yra pareiškusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO, Lietuvos restauratorių sąjunga.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausiųarchitektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.
Valstybės valdomo Lietuvos pašto valdybai nutarus stabdyti įmonės veiklai nebenaudojamų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pardavimą, premjeras sako, kad šie pastatai yra kultūrinis paveldas, todėl reikėtų išlaikyti bent simbolinę pagrindinę funkciją.
„Kalbant apie Kauną, tai yra priimti sprendimai, suteiktas paveldo statusas. Turi būti išlaikyti reikalavimai, kurie keliami kultūros paveldui ir, aišku, būtų gerai, kad būtų išlaikyta bent simbolinė pagrindinė funkcija. Analogiškai su kitais pastatais, bent jau Klaipėdos pastatu“, – žurnalistams trečiadienį sakė Saulius Skvernelis.
Klaipėdos paštą nori įsigyti miesto savivaldybė – ji prašė stabdyti aukcioną. Kauno ir Vilniaus savivaldybės pastatų įsigijimo nesvarsto. Vilniuje pastatas bus parduodamas, jo aukcionas nestabdomas.
„Turėtų šitie pastatai būti įveiklinti. Aš suprantu, kad įmonei tai yra finansinė našta, bet manau, kad naujoji pašto valdyba išgirs ir prezidento raginimą, kad tie pastatai būtų tinkamai išsaugoti ir galėtų visuomenė naudotis“, – teigė premjeras.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad buvusiai Lietuvos pašto valdybai pritrūko dialogo dėl centrinių pašto pastatų.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalį atšaukė Lietuvos pašto valdybą, o kaip vieną iš motyvų įvardijo jos sprendimą parduoti pastatus. J. Narkevičiaus teigimu, norima, kad pastatai būtų išsaugoti visuomenės poreikiams.
Lietuvos paštas norėjo parduoti pastatus, nes jų išlaikymas yra brangus, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Buvusi Lietuvos pašto valdyba teigė, kad lėšos iš pastatų pardavimo yra būtinos pašto modernizavimui.
