„Siekiame išsaugoti Kauno centrinį paštą kaip viešąją erdvę, kad būtų prieinama visiems miestiečiams“, – žurnalistams sakė Kauno centrinio pašto darbuotoja Raimonda Regelskienė.
Pasak jos, paštininkai taip pat nepatenkinti, kad yra iškraustomi į patalpas Varnių gatvėje.
„Manome, kad miesto meras turėtų išreikšti miestiečių valią ir paraginti Vyriausybę, kad ši sustabdytų aukcioną“, – sakė Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius.
„Jeigu paštas negali išlaikyti, tikrai, manome, kad miestas turėtų perimti šitą nuosavybę ir pritaikyti miestiečių poreikiams: kultūriniams, socialiniams, muziejui“, – kalbėjo jis.
Į mitingą susirinko kelių politinių judėjimų, profesinių sąjungų atstovai, miestiečiai. Jie atsinešė plakatų „Paštas priklauso visiems“, „Šalin rankas nuo bendro turto“, „Mūsų neoptimizuosit“ bei „Pašto neparduosim“ bei skandavo atitinkamus šūkius.
Miestiečiai taip pat kviesti parašyti laišką Kauno miesto merui bei įmesti jį į specialiai pastatytą dėžutę. Pasak protesto dalyvių, šiuos laiškus vėliau planuojama perduoti Visvaldui Matijošaičiui – įdėti į gyventojų laiškams skirtą dėžutę savivaldybėje.
„Nesuvokiama, kaip per pastaruosius dešimt metų, būdama pagrindinė „Lietuvos pašto“ akcininkė, valstybė leido suniokoti Kauno, Klaipėdos, Vilniaus centrinius paštus. Dabar girdime, kad šie pastatai netinkantys pašto veiklai, jų neapsimoka išlaikyti“, – savo laišką viešai skaitė R. Regelskienė.
„Kreipiamės į Kauno miesto savivaldybę ir Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį: raginu atstovauti miestiečių interesams ir išreikšti aiškią politinę valią, kad paštas turi likti viešu turtu“, – kalbėjo ji.
„Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė žurnalistams sakė, kad Lietuvos pašto vadovybė apie metus dalyvavo diskusijoje dėl to, kaip elgtis su Kauno centriniu paštu, tačiau norinčiųjų jį perimti, neatsirado.
„Lietuvos paštas“ neturi jokių finansinių galimybių jo išlaikyti ir jį suremontuoti. (...) Deja, Kultūros ministerija, savivaldybė, Vyriausybė atsisakė paimti šį pastatą ir mes gavome visus raštus, kad, deja, bet galime parduoti šį pastatą“, – sakė ji.
„Lietuvos paštas“ tikrai atviras diskusijoms, ir jei tik yra noras iš valstybės pusės šį pastatą įveiklinti, jį paimti iš „Lietuvos pašto“ ir kompensuoti įstatymų numatyta tvarka, tikrai mes esame atviri bendradarbiavimui ir kviečiame imtis veiksmų“, – pridūrė „Lietuvos pašto“ atstovė.
Šiuo metu Kauno centrinio pašto rūmai parduodami aukcione, pradinė jų kaina siekia 3,3 mln. eurų. „Lietuvos pašto“ atstovė sakė negalinti atskleisti, ar pastatas sulaukė galimų pirkėjų susidomėjimo.
Pasak jos, keista, kad toks ažiotažas yra kilęs būtent dėl šio pastato, kai neseniai Vytauto Didžiojo universitetas pardavė labai panašų pastatą Laisvės alėjoje.
„AB Lietuvos paštas ir AB Lietuvos pašto Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė pažymi, kad neorganizavo protesto akcijos prieš Kauno centrinio pašto pardavimą. Anot jų, svarbiausia yra darbuotojų sąlygų gerinimas, tad Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė yra už racionalias investicijas. Renginyje dalyvavo pavieniai bendrovės darbuotojai ir tai yra jų pilietinė teisė“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame laiške teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovė Aušra Kurtkutė.
„Lietuvos paštas“ yra priėmęs sprendimą gruodžio viduryje parduoti Kauno, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus, tačiau Susisiekimo ministerija lapkričio pabaigoje paskelbė sieksianti sustabdyti aukcionus Kaune ir Klaipėdoje bei vykdyti viešąsias konsultacijas, kaip būtų galima juos pritaikyti visuomenės poreikiams.
Kauno vicemeras Mantas Jurgutis pirmadienį žurnalistams sakė, jog savivaldybė sieks dalyvauti šiose konsultacijose ir išsakyti miesto poziciją.
„Miestas šiandien jau parengė raštą ir dalyvaus darbo grupėje valstybiniu mastu. Matysime, kokios bus ten diskusijos, apie ką bus kalbama. Be abejonės, kad mes atstovausime miesto ir miestiečių interesą“, – sakė jis.
„Kauno miesto centre ir ne tik esantys pastatai ir paveldo objektai turi būti sutvarkyti, ir kiekvienas savininkas – pabrėžiu, savininkas – turi rūpintis savo turtu“, – miesto poziciją apibendrino M. Jurgutis.
Jis teigė, kad miestas neturi finansinių išteklių tokiam pastatui pirkti ir įrengti.
Kauno meras BNS anksčiau yra sakęs, jog paštas miestui nereikalingas, be to, šis pastatas reikalauja didžiulių investicijų, todėl miestui jį perimti nebūtų tikslinga. V. Matijošaitis mano, kad geriausia išeitis būtų pastatą parduoti.
Architektų sąjungos Kauno skyrius siūlo pastate įrengti architektūros centrą.
