Latvijos Prezidento Egilo Levito ir Gitano Nausėdos susitikimas prasideda Daukanto aikštės rūmuose. Šalių vadovai paspaudžia vienas kitam rankas, Latvijos Prezidentas palieka keletą sakinių svečių knygoje ir kartu su G. Nausėda sėda prie bendro stalo.
Gal ir draugiškas, tačiau dvi valandas pokalbis baigiasi niekuo – prezidentai sako, kad daugiausiai dėmesio susilaukė Astravo atominės elektrinės ir jos gaminamos energijos klausimas, bet jiems nepavyko nieko sutarti.
„Mes kalbame apie nesaugią atominę elektrinę. Mes kalbame apie požymius, kurie byloja, kad Astravo atominė elektrinė yra nesaugi“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vilnius yra už 50 kilometrų, o Daugpilis – už 110 kilometrų, taigi šiuo atveju nėra didelio skirtumo, todėl Latvijos vyriausybė atidžiai stebi, kad būtų laikomasi saugumo klausimų. Bendrą poziciją dėl Astravo elektrinės kaitina nesutarimai dėl jos elektros. Čia draugiškos nuotaikos baigiasi“, – teigia Latvijos Prezidentas Egilas Levitas.
Abi valstybės sutaria, kad iki 2025-ųjų reikia atjungti Baltijos šalių tinklus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europa. Tačiau kol vyksta darbai Latvija skirtingai nei Lietuva baltarusiškos elektros neatsisako, latviai žada pirkti elektrą iš Rusijos , o tai reiškia, kad pirks ir Astravo elektrą.
„Yra skirtumų mūsų nuomonėse. Lietuvoje yra priimtas įstatymas, Latvijoje mes tokio įstatymo neturime, kaip išvengti elektros energijos iš Astravo“, – mano E. Levitas.
„Astravo atominės elektrinės klausimas yra tikrai skausmingas. Mes traktuojame skirtingas pozicijas šituo klausimu, kaip tam tikrą kliūtį įgyvendinti sinchronizacijos projektą. Laikysimės savo politikos ir teiksime visus poįstatyminius aktus, kurie sustabdytų baltarusiškos elektros energijos patekimą į Lietuvos rinką. Prezidentams nieko nepavyko sutarti ir dėl seno ginčo – dėl jūros sienos. Latvijos parlamentas beveik 20 metų nesugeba ratifikuoti 1999-aisiais pasirašytos Lietuvos ir Latvijos sutarties dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Čia koja kiša irgi energetika – spėliojama, kad kad pasienio teritorijose gali būti naftos telkinių.
G. Nausėda sako, kad klausimas toks sunkus, jog jei jis bus išspręstas per 4 metus, tai bus gerai:
„Mes su Prezidentu turime ambicingą tikslą, pasiekti, kad dar mūsų kadencijos metu šitas klausimas būtų išspręstas.“
„Rezultatas turėtų būti toks, kad kiekviena iš šalių būtų patenkinta 50 procentų. Nei viena šalis nebus 100-u procentų patenkinta ir tai būtų teisinga“, – pasakoja E. Levitas.
Šias Lietuvos pastangas susitarti su Latvijos Prezidentu, ypač dėl baltarusiškos elektros, politologai vertina atsargiai.
„Ne Latvijos Prezidentas greičiausiai spręs dėl jos. Jo įgaliojimai šioje srityje yra maži, bet apskritai derinti pozicijas šiuo klausimu yra labai svarbu. Ir įtikinti, jog energetinį saugumą, kainų klausimus galima suderinti kartu, ypač suvokiant, kad Lietuvai Astravo elektrinės problema yra ypatingai aštri. Reikia tiesiog daugiau kalbėtis“, – kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas.
Dar vieną smūgį Lietuvos kovai su Astravo elektrine sudavė kiti broliai – estai. Jų kandidatė į eurokomisarus pareiškė, kad siekiant apsaugoti Vilnių nuo branduolinės grėsmės iš Astravo reikia šią elektrinę ne uždaryti, o suteikti jai ES piniginę paramą.
