Pastariesiems, deja, meilė gamtai mažai rūpi – jie persekioja gyvūnus, niokoja ūkininkų pasėlius, o ragų ieško ne keliaudami pėsčiomis, bet su termovizoriais, dronais ir keturračiais.
Kaunietis Algimantas rodo šiųmetį savo laimikį – elnio ragų vainiką. Ir tikina, kad tai vienas mažesnių. Vyras sako, dabar visus savaitgalius leidžia miškuose, ir taip jau ketvirtą sezoną.
„Tikriems ieškotojams – tai liga, jie laukia to atidarymo skaičiuodami dienas“, – atvirauja ragų ieškotojas Algimantas Abišala.
Rasi ragą ar ne – priklauso nuo sėkmės. Kartais kelios dienos bergždžios, o kartais per dieną ir keli.
„Parvažiuoji namo vos kojas vilkdamas, ai nebevažiuosiu daugiau. Pasižiūri į tą ragų krūvelę – važiuosiu vėl. Tas ragų ieškojimas sėkmės dalykas. 3-4 dienas nieko nerandi, ir savaitę nerandi. Kitą dieną išvažiuoji ir būna, kad randi tris, keturis, penkis“, – sako ragų ieškotojas Algimantas Abišala.
O ornitologas Saulius Rumbutis rikiuoja per ilgus metus sukauptą ragų rinkinį. Sako, jų specialiai neieško, bet miškuose stebėdamas sparnuočius praleidžia ištisas dienas, tad jei randa ir šakotą trofėjų – pasiima.
„Stebiu ir tiriu paukščius miškuose, mano tyrimų objektas yra pelėda, kuri pradeda perėti labai anksti. O kaip tik ta perėjimo pradžia sutampa su elnių ragų metimu – vasario galas, kovo mėnuo, vaikštant po laukus, miškus tenka rasti elnio ragą“, – pasakoja ornitologas Saulius Rumbutis.
Dėl ragų pėdina kilometrais
Algimantas dėl įspūdingo trofėjaus miškais, pagrioviais ir laukais nupėdina keliasdešimt kilometrų.
„Azartas ir malonumas, ir gamtoj pabuvimas, jei tie tikri ieškotojai, tai jie išeina visai dienai, praeina kilometrų nemažai iki 25, kiti ir 40“, – tvirtina ragų ieškotojas Algimantas Abišala.
Sako, jei anksčiau ragų ieškotojai vieni kitus pažinojo, tai dabar ieškančiųjų trofėjų miškuose kone daugiau nei grybautojų rudenį. Deja, ne visi elgiasi draugiškai gamtai.
„Vaikšto paskui patelių būrius, nežino kaip ieškoti, patelės dabar vaikingos, norėtųsi to ramaus laiko, nes ir paukščių perėjimas tuoj prasidės“, – sako Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.
Kai kurie trukdo žvėreliams, siekia iš to užsidirbti
Trikdo ne tik žvėrių ramybę, bet ir ūkininkų pasėlius niokoja. Ragų ieškojimas tapo sunkiai kontroliuojama mada.
„Su dronais atskrenda, droniukas apeina, visą lauką apžiūri. Net iš mašinos neišlipa – tai ar čia ieškojimas? Arba su keturračiais per ūkininkų laukus pralekia“, – teigia ragų ieškotojas Algimantas Abišala.
Dalis ragų ieško ir norėdami užsidirbti.
„Daug kas pardavinėja, teko girdėt kad nuo 18 iki 25 eurų už kilogramą. Tai jei rasit vieno elnio abu ragus, gali būti 8-10 kilogramų. Tai kodėl nepavaikščiot?“ – sako Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.
Briedžiai ragus numetė dar vėlyvą rudenį, o elniai šiemet su savomis karūnomis atsisveikino anksčiau nei įprastai – brandūs patinai masyviomis karūnomis atsikratė dar sausį.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.