Pragyvenimo išlaidų duomenų bazės „Numbeo“ duomenimis, Palangoje maitinimosi kainos restoranų sektoriuje yra gana įvairios. Paprasta vakarienė nebrangiame restorane čia vidutiniškai kainuoja apie 10 eurų, nors kai kuriose vietose galima pavalgyti ir už 6 eurus, o prabangesnėse – sumokėti iki 15 eurų.
Norintys pasimėgauti trijų patiekalų vakariene dviese vidutinės klasės restorane turėtų pasiruošti išleisti apie 60 eurų – nors kainos svyruoja nuo 30 iki net 80 eurų.
Greito maisto mėgėjams greito maisto restorano „McDonald’s“ komplektas atsieina vidutiniškai 7 eurus, o gėrimų kainos taip pat varijuoja. Vietinis alus (0,5 l) dažniausiai kainuoja apie 5 eurus, importinis (0,33 l) – šiek tiek mažiau, apie 4,75 euro.
Už puodelį kapučino teks pakloti maždaug 3 eurus, o buteliukas „Coca-Cola“ ar „Pepsi“ kainuoja apie 2,25 euro. Vandens buteliukas (0,33 l) įprastai kainuoja 1,70 euro, nors galima rasti ir pigesnių variantų.
Vidutinės kainos Vilniuje
Remiantis atnaujintais „Numbeo“ duomenimis, Vilniuje palangos restoranų kainos šiek tiek išaugo, tačiau vis dar siūlo platų pasirinkimą tiek taupantiems, tiek ieškantiems kokybiškos vakarienės. Paprasta vakarienė nebrangiame restorane vidutiniškai kainuoja apie 12 eurų, tačiau galima rasti pasiūlymų nuo 8 iki 20 eurų. Tuo metu dviejų asmenų vakarienė vidutinės klasės restorane kainuoja apie 60 eurų, o kainų gali svyruoti nuo 40 eurų iki net 100 eurų.
Greito maisto mėgėjai už „McMeal“ tipo komplektą gali vidutiniškai sumokėti 8 eurus, o kainos čia gali būti nuo 7 iki 10 eurų. Vietinio ir importinio alaus (atitinkamai 0,5 l ir 0,33 l) kainos sutampa – abu kainuoja apie 4,50 euro, priklausomai nuo vietos, gali svyruoti tarp 3 ir 6 eurų ar kiek mažiau. Kava taip pat nėra labai pigi – vidutinė kapučino kaina siekia 3,17 euro, o ribos nusidriekia nuo 2,10 iki 4 eurų.
Už mažą buteliuką „Coca-Cola“ ar „Pepsi“ vidutiniškai teks sumokėti 1,81 euro, o kainos svyruoja nuo 1 iki 3 eurų. Tuo tarpu vandens buteliukas (0,33 l) kainuoja vidutiniškai 2,06 euro, o kainos rėžis – nuo 1 iki 5 eurų.
Pavyzdžiui, kitame Lietuvos gale, Druskininkuose, galima pavalgyti ar išgerti už įvairias sumas, priklausomai nuo pasirinktos vietos ir patiekalo. Nebrangūs pietūs asmeniui gali kainuoti apie 10 eurų, o prabangesnė vakarienė dviem – apie 38 eurus ir daugiau. Gėrimų kainos taip pat varijuoja, tačiau yra gana panašios į kitų Lietuvos miestų kainas.
Ekonomisto pastebėjimas: Lietuvos kainos lenkia kai kurių šalių vidurkius
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškino, kad Lietuvoje kainų lygis sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, kai kurias šalis jau lenkia, ypatingai kurortuose ir restoranų sektoriuje, todėl ji nebetraukia turistų dėl žemų kainų kaip anksčiau.
„Lietuva sparčiai vejasi Europos Sąjungos kainų vidurkį ir šiuo metu jau lenkia tokias šalis kaip Ispanija ar Portugalija, o kainų lygis yra panašus į Graikijos bei Maltos. Vertinant bendrą kainų situaciją, Lietuva jau praktiškai pasiekė daugumos ES šalių lygį, o kai kur – net ir aplenkė. Kurortuose kainos dar aukštesnės nei kituose miestuose, o skirtumai tarp Vilniaus, Kauno ir kurortinių vietovių tampa vis ryškesni.
Atostogauti Lietuvoje darosi ne pigiau nei pietų ar net kai kuriose Vakarų Europos šalyse, todėl Lietuva nebėra ta kryptis, į kurią turistai važiuotų dėl žemų kainų – kaip vis dar vyksta į, pavyzdžiui, Bulgariją. Palyginus su ankstesniais metais, kainos Lietuvoje ir ypač restoranų sektoriuje augo greičiausiai eurozonoje. Šuolis ypač pastebėtas po pandemijos ir dėl sugrąžinto standartinio PVM tarifo restoranams“, – kalbėjo jis.
Pasak ekonomisto, šis kainų kilimas kelia iššūkių pritraukiant užsienio turistus, dėl to galimai Lietuva netapo ir netaps masinio turizmo šalimi. Todėl būtina ieškoti kitų kelių, pavyzdžiui, pritraukti svečius per įvairius renginius: sporto, kultūros, verslo konferencijas.
Taip pat didelį potencialą turi vidaus turizmas, eksperto nuomone, kaip tai jau veikia Skandinavijos šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ar net Norvegijoje, kur daugiausia keliauja vietiniai gyventojai.
Kur lietuviai renkasi keliauti mūsų šalyje?
Pasak Nacionalinės turizmo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Jolantos Masiulienės, remiantis vietinio turizmo tyrimu, fiksuojamas bendrų kelionių Lietuvoje išlaidų augimas: vidutinės išlaidos vienai kelionei 2025 m. siekia 207 eurus (palyginimui – 177 eurai 2024 m.): „Šį pokytį daugiausia lėmė apgyvendinimo kainos šuolis, kuris augo nuo 62 iki 80 eurų. Didžiausias apgyvendinimo išlaidų šuolis užfiksuotas ilgojo savaitgalio kelionių metu – čia jos sudarė net 39 proc. visų kelionės išlaidų (lyginant su 32 proc. 2024 m.)“, – tęsė ji.
Daugeliui vietinių turistų kelionės, anot specialistės, Lietuvoje atrodo per brangios ir nepakankamai kokybiškos, todėl jie vis dažniau renkasi mažiau lankytinas vietas, tačiau keliones su nakvyne apsunkina tiek kainos, tiek prastos apgyvendinimo galimybės mažesniuose miestuose.
„Net 59 proc. vietinių turistų mano, kad keliauti Lietuvoje yra per brangu, o 64 proc. teigia, jog užsienio kurortai siūlo geresnį kainos ir kokybės santykį. Tuo pačiu vis daugiau žmonių pradeda ieškoti mažiau populiarių ir mažiau lankytų vietovių – tokias 2025 m. rinkosi 42 proc. apklaustųjų (33 proc. 2024 m.).
Keliauti su nakvyne trukdo ne tik kaina, bet ir infrastruktūros trūkumai: solo keliautojai ar mažos grupės dažnai neranda ekonomiškų ir kokybiškų nakvynės variantų mažesniuose miesteliuose. Apgyvendinimo sektoriuje trūksta hostelių kultūros, o pigesnės alternatyvos dažnai neatitinka kokybės lūkesčių“, – paaiškino pašnekovė.
Taip pat, pasirodo, 36 proc. nekeliavusių su nakvyne nurodė pagrindinę to priežastį – finansinius sunkumus, o 28 proc. keliautojų teigė, kad jiems nėra reikalinga nakvynė dėl trumpų atstumų. Net ir tarp tų, kurie renkasi vienos dienos keliones, pagal surinktus duomenis, dažnai išgirstamas atsakymas, kad keliauti daugiau leistų patrauklesnės kainos ir pagerėjusi asmeninė finansinė padėtis.
Pajūris – populiariausia atostogų kryptis, bet mažėja keliautojų aktyvumas
Remiantis vietinio turizmo tyrimu, pateiktu J. Masiulienės, aukštos kainos ir finansiniai sunkumai dar išlieka pagrindinėmis kliūtimis daugiau keliauti po Lietuvą. Du trečdaliai respondentų mano, kad užsienio kurortai lenkia Lietuvą kainos ir kokybės santykiu (64 proc.), o 6 iš 10 mano, kad Lietuvoje keliauti yra per brangu (59 proc.). Palyginti su 2024 m. šiais metais daugiau apklausos dalyvių sutiko, kad Lietuvoje yra gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra (2025 m. – 43 proc., 2024 m. – 37 proc.).
J. Masiulienės nuomone, nors Klaipėdos apskritis ir toliau išlieka populiari savaitgalio kelionėms, 2025 m. ilgesnėms atostogoms ši kryptis pasirinkta rečiau, galimai, kaip ji pati sako, dėl augančių kainų, infrastruktūros problemų ir neatitinkančių kainos bei kokybės lūkesčių.
„Klaipėdos apskritis, ypatingai tokie miestai kaip Palanga, Klaipėda ir Šventoji, jau ne vienerius metus yra populiariausios kryptys visų tipų kelionėms. Vis dėlto 2025 m. respondentai reikšmingai rečiau rinkosi šią apskritį ilgojo savaitgalio ar ilgesnių atostogų metu, nors savaitgalio išvykose ji išlieka tarp lyderių.
Šis pokytis gali būti susijęs su augančiomis kainomis, infrastruktūros apkrova vasaros sezono metu ar lūkesčių dėl kainos ir kokybės neatitikimu. Tyrimo dalyviai minėjo, kad nakvynės kainos kurortuose dažnai prilygsta užsienio kurortams, o patrauklių variantų vienam keliautojui ar porai rasti sudėtinga“, – paaiškino „Keliauk Lietuvoje“ agentūros atstovė.
Ką renkasi lietuviai aplankyti savo šalyje?
Vasaros sezono metu, anot J. Masiulienės, Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi keliones po šalies regionus, kurie pasižymi tiek gamtos grožiu, tiek patogia infrastruktūra. Viena populiariausių krypčių išlieka Klaipėdos apskritis (45 proc. vietinių keliautojų) – šis regionas traukia dėl Baltijos jūros, smėlio paplūdimių bei pajūrio kurortinių miestų, tokių kaip Palanga, Šventoji ir Neringa.
Keliautojų dėmesio taip pat sulaukia Alytaus (17 proc.) ir Kauno (18 proc.) apskritys, kuriose įsikūrę vieni žymiausių Lietuvos kurortų – Druskininkai ir Birštonas: „Šie miestai siūlo platų SPA paslaugų ir sveikatinimo procedūrų pasirinkimą, todėl yra itin mėgstami ieškančių poilsio ir atsipalaidavimo“, – tvirtino ji.
Vien šiais metais 69 proc. gyventojų keliavo po Lietuvą
Pasak specialistės, vietinis turizmas Lietuvoje išlieka populiarus, nes dauguma gyventojų renkasi keliauti po šalį dėl patogumo ir emocinio ryšio su aplinka.
Pastaraisiais metais vietinio turizmo populiarumas stabiliai laikosi aukštas: 2025 m. 69 proc. gyventojų keliavo po Lietuvą su nakvyne, tai labai panašu į 2024 m. (71 proc.). Savo ilgąsias atostogas Lietuvoje praleidžia du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
Kaip ji teigė, kas trečias asmuo (32 proc.) savo ilgųjų atostogų metu keliavo po Lietuvą su nakvyne, kiek mažiau žmonių (29 proc.) leido laiką namuose, o kas ketvirtas respondentas (23 proc.) apsistojo savo arba artimųjų sodyboje/kaime.
Šios tendencijos nuo 2024 m. išliko nepakitusios (2025 m. – 64 proc., 2024 m. – 65 proc.): „Kelionės Lietuvoje dažnai pasirenkamos dėl paprastumo, artumo ir praktiškumo – jos nereikalauja didelių išlaidų ar ilgo planavimo, leidžia spontaniškai ištrūkti savaitgaliui“, – toliau tęsė „Keliauk Lietuvoje“ agentūros atstovė.
Lietuvoje kai kurios kainos yra didesnės nei Šveicarijoje
„Pricer.lt“ vadovas ir kainų palyginimo ekspertas Arūnas Vizickas, kalbėdamas apie poilsį Lietuvoje, ypatingai pajūryje, teigė, kad jis tampa brangus net lyginant su užsienio šalimis. Taip pat neprognozuojami orai mažina gyventojų norą atostogauti mūsų šalyje.
„Bendrai, Lietuva yra ganėtinai brangi, ir, atitinkamai, Lietuvos pajūris tada tampa prabangus, palyginus su ta pačia Lenkija, netgi Vokietija. Kai kuriais atvejais mes jau dabar pastebime, kad ir už Švediją ar už Šveicariją brangiau.
Tai ką tada kalbėti apie Turkiją? Kitas aspektas [kas veikia gyventojų atostogavimą vasarą Lietuvoje], tai yra orai. Mūsų platumose tie orai nėra pastovūs. Jeigu praeitais metais mes turėjome ganėtinai gražią vasarą, daug saulėtų dienų, tai šiemet matome, kad tokios prabangos nėra“, – komentavo jis.
Lietuvoje kainos aukštos dėl mažos rinkos, pasak eksperto, nes kainas labiau lemia globalių prekybos tinklų veikimo būdai.
„Mes dabar tokį ciklą pradėjome tyrinėti, ieškojome pagrindimo, kad Lietuva yra maža rinka, ir dėl to yra aukštesnės kainos. Ne tai, kad pagrindimo, o gal atvirkščiai – to, kas sugriautų šį mitą. Tą mitą mums čia skleidė ir praeitos Vyriausybės vadovybė ir daug tiekėjų.
Šalia viso to yra yra globalūs tinklai, kurie tikrai dirba vienoje sistemoje. Jie kooperuojasi tarpusavyje. O jeigu nesikooperuoja – tai reiškia, yra tiesiog vadybininkų tingėjimas arba neišprusimas.
Mes turime tą patį „Iki“, kuris priklauso „Rewe“ grupei. Jeigu pasižiūrėtumėte „Rewe“ geografiją, tai pamatytumėte, kad jie ir Vokietijoje dirba, ir Austrijoje, ir daugelyje kitų šalių“, – papasakojo apie situaciją „Pricer.lt“ vadovas.
Lietuvos prekybos tinklai taiko aukštesnes kainas nei turtingesnėse šalyse
A. Vizicko nuomone, tarptautiniai prekybos tinklai Lietuvoje, nepaisant mažesnės perkamosios galios, taiko aukštesnes kainas nei turtingesnėse šalyse, nors veikia tose pačiose sistemose ir galėtų produktus tiekti pigiau.
„Yra „Lidl“, kuris dirba taip pat Lietuvoje, turbūt visur Europoje, taip pat ir Šveicarijoje. Reiškia, kad „Rimi“, kuris priklausė kažkada skandinavų gigantui, kuris dirbo ir Norvegijoje, ir Švedijoje, dabar priklauso „Salling“ grupei, kuri dirba Vokietijoje, Danijoje, taip pat ir Lenkijoje.
Ir kai mes pradedame lyginti šių grupių, kainas, kokios jos yra Lietuvoje ir, kaip pavyzdys, Vokietijoje, Švedijoje arba Šveicarijoje matome, kad ten mažesnės kainos, kyla klausimas, kaip jie sugeba tose rinkose, kur didelė perkamoji galia, pardavinėti pigiau? Tai reiškia, ir nusipirkti pigiau.
O rinkoje, kurioje maža perkamoji galia, į kurią galima atvežti tuos produktus, jie pardavinėja gerokai brangiau“, – kainų skirtumų priežastis tarp Lietuvos ir užsienio šalių pateikė kainų palyginimo ekspertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
