„Mums, Vakarams, reikia rasti bendrą kalbėjimo su Rusija modelį. Tai, ką dabar Rusija siūlo, yra jos pasiūlymas, bet mums patiems reikia turėti savo strategiją“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė diplomatas.
„Mes, Vakarai, turime kalbėti vienu balsu“, – teigė jis.
Ambasadorius dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, skirtame aptarti situaciją Rusijoje.
Maskvai pastaruoju metu sutelkus dešimtis tūkstančių karių pasienyje su Ukraina, Vakarai reiškia nerimą dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.
Praėjusią savaitę Maskva pateikė JAV ir NATO reikalavimus, kuriuose prašoma įsipareigoti NATO nepriimti naujų narių ir nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
URK pirmininkas: bandoma palaužti politinę valią
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, kad vyksta puolimas prieš politinę valią Vakaruose.
„V. Putinas stengiasi nulaužti politinę valią ne tik NATO plėstis į Rytus, bet ir įsitvirtinti apskritai, užpildyti saugumo spragas Baltijos ir kitose šalyse, bando atverti Europą įvairiems su Kremliumi susijusiems projektams. Čia yra Vakarų Achilo kulnas, kurį galimai nori paveikti V. Putinas, veikdamas politikų smegenis“, – žurnalistams sakė parlamentaras.
Jis taip pat pritarė, kad Vakarai privalo turėti labai aiškią politiką tiek Rytų kaimynų atžvilgiu, tiek energetinio saugumo klausimais, tiek dėl ES ir NATO plėtros į Rytus.
„Dar trūksta normalaus Rusijos supratimo. Vakarai atstato savo gebėjimą mąstyti apie Rusiją, bet jie dar yra procese, mes kol kas esame Rusijos supratimo, galima sakyti, Everestas, palyginti su jų vidutiniškomis žiniomis“, – teigė Ž. Pavilionis.
Jis pranešė bandąs surengti „visų pagrindinių Vakarų sostinių užsienio reikalų komitetų pirmininkų fizinį vizitą į Ukrainą sausio mėnesį“.
„Labai norėčiau, kad situaciją suprastų ir amerikietis, ir britas, ir vokietis, ir prancūzas. Čekai irgi prisidės prie tos misijos“, – tvirtino parlamentaras.
Be to, Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų vadovai pakviesti į JAV Senato ir Atstovų rūmų užsienio reikalų komitetų klausymus apie situaciją regione.
„Tai labai svarbu, kai sėdi dešimtys kongresmenų, ir tu jiems aiškini Baltijos šalių akimis apie tas problemas, apie kurias jie gali būti susidarę net ir „Russia Today“ skleidžiamą vaizdą“, – sakė Ž. Pavilionis.
Anot jo, ir pačioje Rusijoje situacija blogėja, mažėja demokratijos.
Apriboti ambasados kontaktai
Pasak komiteto vadovo, apsunkintas ir Lietuvos ambasados darbuotojų darbas.
„Su lietuvių bendruomene dar leidžiama palaikyti kontaktus, tačiau visi kiti kontaktai yra gana apriboti. Jie atidaromi tik mums atidarant tam tikrą bendravimą čia“, – teigė Ž. Pavilionis.
E. Bajarūnas Maskvoje šiuo metu tvyrančią atmosferą apibūdino kaip dviprasmišką.
„Taip, atmosfera yra dviprasmė Rusijoje. Viena vertus, Maskva kultūriškai ir ekonomiškai atrodo puikiai, bet yra ta atmosfera, kuri juntama mūsų dvišaliuose santykiuose, ji yra gana komplikuota“, – teigė jis.
Pasak ambasadoriaus, praktiniu lygiu Lietuvos ir Rusijos ryšiai veikia, tačiau politiniai – ne.
Jo teigimu, tokioje situacijoje labiausiai padeda kultūriniai projektai.
„Kultūra, manau, yra viena iš tų sričių, į kurią reikėtų toliau investuoti. Tai žmogiškasis tiltas, kuris mus sieja“, – sakė E. Bajarūnas.
„Gyvename šalia neramios šalies, bet mums reikia palaikyti žmogiškuosius ryšius“, – pabrėžė jis.
Lietuvos ir Rusijos santykiai nusirito į žemumas po to, kai Maskva 2014 metais aneksavo Krymą, o vėliau pradėjo remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.
