Rusijos prezidentui Putinui svaidantis ultimatumais NATO bei jau atvirai grasinant Vakarams imtis karinių priemonių, jei nebus atsižvelgta į jo reikalavimus, Lietuvoje susitinka visų trijų Baltijos šalių gynybos ministrai. Jie siunčia žinią, kad Lietuva, Latvija ir Estija teiks paramą Ukrainai, kuriai iškilo didelė grėsmė.
„Pirmiausia, visiškai aišku, kad saugumo padėtis Europoje žymiai pablogėjo. Yra karinio konflikto rizika artimiausią mėnesį, dėl nenormalaus Rusijos karinių pajėgų kaupimo prie Ukrainos sienų ir Krymo. Šioje situacijoje Ukrainos rėmimas yra mūsų prioritetas“, – teigia Estijos gynybos ministras Kalle Laanet.
„Ukraina gina Europos interesus, reikalaudama teisės būti nepriklausoma ir laisva. Ir tai labai primena mūsų praeitį“, – sako Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks.
Tiesa, ministrai pačios paramos per daug nedetalizuoja, tik pabrėžia, kad ji bus ir karinė, ir ne.
„Viena galiu įvardinti – tai lauko karo ligoninė, mes jau teikėme ir teiksime iš ne karinės paramos – termovizorius. Ši parama, gal ji ne karinė, bet ji ne mažiau svarbi, bet mes apsisprendėme teikti ir karinę taip pat“, – kalba Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro, šioje situacijoje Putinas be kokios nors pergalės nesitrauks, tačiau kokiu laimėjimu jis pasitenkins belieka tik spėti. Ministras sako, galimi du scenarijai.
„Be mažos pergalės Putinas nesitrauks, aš spėčiau kokia ta „pergalė“ galėtų būti. Jei neprasidės agresija, kad ir riboto masto, prieš Ukrainą, tai vienintelė pergalė, kurią jis gali išplėšti šioje situacijoje, tai yra Baltarusijos okupavimas ir absoliutus pajungimas“, – sako A. Anušauskas.
Baltijos šalių gynybos ministrai atskleidžia sutarę regione vystyti bendrąsalvinių raketų ugnies sistemą.
„Tai didelis žingsnis pirmyn vystant mūsų bendrus pajėgumus, didinant atgrasymą bei gynybinę galią mūsų regione“, – sako K. Laanet.
„Tai būtų geras atsakas į Putino raudonąsias linijas“, – tikina A. Anušauskas.
Anušauskas patvirtina prezidento Nausėdos išsakytą poziciją, kad Lietuva šiuo metu yra bene nesaugiausioje padėtyje per visus trisdešimt nepriklausomybės metų.
„Rusijos pajėgumai Kaliningrado srityje dešimtį kartų viršija Lietuvos pajėgumus, Lietuvoje esančių sąjungininkų pajėgumus ir dešimtis kartų lenkia puolamosios ginkluotės pajėgumus. Tai aš manau, situacija yra nenormali, nes absoliuti persvara yra agresyvios valstybės pusėje“, – teigia A. Anušauskas.
Šiuo metu į Lietuvą taip pat atvykęs ir Vokietijos kariuomenės vadas Eberhard Zorn, su mūsų kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu jie aptarė naujas dvišalio karinio bendradarbiavimo perspektyvas.
„Vokietija pats pagrindinis mūsų sąjungininkas, jų buvimas Lietuvoje užtikrina tiek atgrasymą, tiek pasirengimą mūsų valstybės ir regiono gynybai“, – sako V. Rupšys.
Pabrėžiama, kad Rukloje dislokuotas Vokietijos pajėgų pagrindu sudarytas NATO priešakinių pajėgų batalionas šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią karinio pasirengimo lygį.
