Pasak ambasadorės, V. Sinkevičius, tapęs komisaru dirbs ne tik su aplinkos apsauga, bet ir su žuvininkystės klausimais, o tai ES yra itin svarbi sritis.
„Tai didžiulis baras, kur dirba ne vienas komisaras arba komisaro kabinetas, bet daugiau nei tūkstantis žmonių“, – sakė ambasadorė. Anot jos, klausimai, kuriuos spręs V. Sinkevičius, bus svarbūs visai Europai, o ir Lietuvai.
„Baltijos jūra tikrai susiduria su problemomis dėl švaros, intensyvios laivininkystės, intensyvios infrastruktūros, kuri ten yra. Be to yra žvejybos kvotos, kurios svarbios Baltijos jūros žvejams, todėl, manau, kad komisaro, šiuo atveju V. Sinkevičiaus, vienas iš dėmesio objektų bus siekis užtikrinti, kad turėtume balansą tarp galimybės žvejoti ir jūros švarinimo, tvaraus transporto Baltijos jūroje“, – sakė J. Neliupšienė.
Pasak diplomatės, mes dažnai nežinome ir nematome, ką daro tokias sritis kuruojantys politikai.
„Tokie postai yra ne tai, kad Lietuvoje nuvertinami, bet (mes) nežinome ir nematome to didžiojo darbo, kurį daro komisaras atsakingas už aplinkosaugą, šiukšlių tvarkymą, švarinimą, direktyvų ir reglamentų įgyvendinimą. Nematome to kasdienio darbo su šalimis narėmis, kur reikia prižiūrėti ir užtikrinti, kad visi vienodai suprastume direktyvas, kurios yra nustatytos. Na ir kitas darbas, kurio kartais nepastebime, bet jis yra matomas tarptautinėje perspektyvoje, tai didžiulė atsakomybė kalbėti su trečiosiomis šalimis. Tai didžiulis tarptautinis darbas skatinti įsitraukti kitas šalis“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorė prie ES.
Ji tikino, kad ES nėra apie sritis, kurios yra neaktualios Lietuvai, jos visos yra aktualios.
„Visgi kai kalbame apie švarią aplinką, tai svarbu kiekvienam iš mūsų. Tas kuria ir tam tikrą pramonės šaką, jei pramonė gali modernizuotis ir visas naudojamas medžiagas dar kartą panaudoti, tai pramonės nauda, investicijos. Kai kalbame apie tarptautinį elementą, nepamirškime, kad yra elementų, kurie ir mums svarbūs. Dažnai Lietuvoje girdima ESPO konvencija, kuri užtikrina branduolinę saugą. Jau nekalbu apie žuvies ir žvejybos kvotas, kur balansas yra svarbus. Manau, kad komisaras sulauks ir Lietuvoje klausimų susijusių su šiais klausimais. Kiekvienas komisaro portfelis ES yra svarbus, turi savo elementus. Be to švarinimo, tvarkymo ir klimato kaitos klausimai neišvengiamai susiję su transportu, energetika, žemės ūkiu ir kitais klausimais, kurie yra kitų komisarų kompetencijos“, – sakė diplomatė.
Ji pasakojo, kad kalbėtis tarpusavyje yra kuriami komisarų klasteriai, o tiksliau – komisarų grupės. Taigi, įtaka neapsiriboja vien tik konkrečia direktyva dėl šiukšlių tvarkymo. Tai liečia daug platesnį klausimų ratą ir kiekvienas komisaras pasidaro tokį dalyką, kuris jam svarbus.
Diplomatė taip pat sakė, kad „žaliesiems“ klausimams ateinančioje finansinėje perspektyvoje bus skirta nemažai lėšų.
„Komisijos pirmininkės vienas iš prioritetų yra žaliasis susitarimas. Tai yra klausimai, kaip prisidėti prie to, kad klimato kaita nevyktų taip sparčiai. Tam bus skiriama dalis visos finansinės perspektyvos. Yra numatyti procentai atskirose programose, kur yra nuo 55 proc. iki 30 proc. visos ES finansinės perspektyvos, kas yra trilijonas su trupučiu, skirti būtent žalinimui, žalioms programoms. Kad žemės ūkis būtų žalesnis ir perdirbimas būtų tinkamas, rūšiavimas. Tai portfelio potencialas ES yra didžiulis“, – kalbėjo ambasadorė J. Neliupšienė.
