Užvirus aistroms, ar reikia apmokestinti 30 mlrd. eurų siekiantį Lietuvos komercinių bankų turtą, TV3 pasidomėjo Lietuvos bankų uždirbamais pelnais. Lietuvoje veikiančių bankų pelningumo rodikliai išties įspūdingi. Lietuvių algos ir toliau velkasi ES uodegoje, užtat bankų pelningumo rodikliai statistinių lentelių viršūnėse. Štai naujausi Lietuvos banko duomenys, iš kurių matyti, kad Lietuvoje veikiantys bankininkai pagal akcininkams nešamus pinigus nušluosto nosis tokioms bankininkystės tradicijas turinčioms šalims kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ar Vokietija.
„Pagrindinės bankų pajamos yra iš palūkanų. Pajamų augimas bankų sektoriuje priklauso nuo paskolų portfelio augimo. Augant ekonomikai auga ir paskolų poreikis, auga paskolų portfelis ir palūkanų pajamos. Kitas dalykas – tam tikra koncentracija, kuri lemia maržos augimą“, – sako Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Lietuvos bankų pelnas pernai siekė 360 mln. eurų. Tad vienas gyventojas atnešė pelno per metus 127 eurus arba po 11 eurų kas mėnesį. Pagal šį rodiklį kiekvienas latvis bei estas bankams sukrauna dar daugiau pelno per metus. Tačiau štai iš lenkų bankininkams tenka mažesnė uždarbio dalis – po 88 eurus per metus. Arba trečdaliu mažiau nei Lietuvoje.
Komercinių bankų pelnai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), koreliuoja su tuo, kiek kiekvienas žmogus vidutiniškai atneša pelno. Štai Lietuvoje šis santykis nesiekia 1 proc., Latvijoje – jau beveik 1, o Estijoje – beveik 1,5 proc. Lenkijoje šis dydis mažesnis nei Lietuvoje.
„Bankai yra ekonomikos kraujotakos dalis. Pinigų valdytojai, aptarnaujantys ekonomiką. Mūsuose bankų godumas pasiekė tokį lygį, kad jie iš aptarnautojo yra tapę kraujasiurbiais. Jie ekonomiką nususina. Kiekvienas banko uždirbtas euras yra netekimas kitam sektoriui“, – teigia bankų klientų atstovas Kęstutis Kupšys.
„Gali lemti ir Lenkijos bankų mokesčiai, ten apmokestintas turtas Lenkijoje. Yra ne euro valiuta, o nacionalinė, palūkanų reguliavimas daugiau priklausomas nuo Lenkijos centrinio banko, o ne nuo ECB. Čia irgi didelis skirtumas“, – kalbėjo R. Bagdonienė.
Visgi, lyginti Lietuvos ir Lenkijos bankų pelningumą, anot komercinių bankų atstovų, nėra objektyvu, nes rodikliams įtaką daro daug veiksnių: rinkos aplinka, vietos valiuta, ekonomikos augimas, infliacija, vadinamosios neveiksnios paskolos, finansų sektoriaus branda ir daugelis kitų.
Lietuvos komerciniai bankai mėgina teisintis, kad įspūdingus pelningumo rodiklius pasiekė dėl itin efektyvaus darbo. Iš tiesų, Lietuvos bankai dirba efektyviausiai visoje ES. Tad bankų atstovai planus apmokestinti jų turtą vertina kaip bausmę už gerą darbą, nors Švedijoje, iš kur kilę didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, toks mokestis yra.
„Man labai keista, kad mūsų valdantieji nepasimoko iš kitų valstybių klaidų. Vengrija, kur Orbano vyriausybė įvedė tokį mokestį, jie turėjo pripažinti, kad šitas mokestis privedė prie to, kad augo nedarbas, krito ekonomikos augimas, Vengrijos ekonomika patyrė didelį smūgį. Jie turėjo sumažinti mokesčio tarifą, tas pats įvyko Slovakijoje, dabar vyksta Rumunijoje“, – sako bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.
Tačiau bankų klientų atstovas sako, kad vis didesnio efektyvumo siekimas atsisuka prieš klientus: mažėja bankomatų ir bankų skyrių, ilgėja juose eilės.
„Banko suteikiamos paslaugos mažėja. Žmonės stovi valandą eilėse, norėdami gauti paprastą paslaugą. Siūlo eiti į elektroninę erdvę, o jei tai neįmanoma, turi būti popierinis dokumentas, ne visiems prieinamos el. priemonės. Jie paslaugas blogina, kokybė krenta“, – teigia K. Kupšys.
O štai kalbant apie tai, kurie verslai pačioje Lietuvoje yra pelningiausi ir galbūt nusipelno papildomo apmokestinimo, komerciniai bankai atkreipia dėmesį, kad nėra sąrašo viršūnėje, o labiau vidutiniokai. Pelningumo rodikliai yra didesni įdarbinimo, informacinių technologijų versluose, pastatų statybose ir nuomoje, net mažmeninėje prekyboje.
