Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje buvo ištirta 15 tikslingai atrinktų ėminių (pagal PGR produkto S geno nebuvimą) – visi atvejai priskirti „britiškajai“ atmainai, pranešta antradienį.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų laboratorijoje iš 85 ištirtų ėminių, 11 nustatyta taip pat „britiškoji“ mutacija.
Lietuvai sekoskaitos tyrimuose talkinanti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro laboratorija iš 188 nusiųstų ėminių ištyrė 159 ėminius ir 1 aptiko B.1.1.7 viruso liniją.
Pasak NVSPL direktoriaus Dano Bakšos, ėminiai sekoskaitos tyrimams atrenkami iš įvairių Lietuvos regionų, kad būtų galima įvertinti mutacijų paplitimą tiek visos valstybės mastu, tiek atskiruose jos regionuose. Dalis ėminių yra atrenkami atsitiktinai, o dalis pagal specifinius atrankos kriterijus, kaip, pavyzdžiui, Santaros klinikų ištirti 15 atvejų, iš kurių pasitvirtino, kad dauguma buvo B.1.1.7 viruso linijos atvejų.
NVSPL duomenimis, organizuojant sekoskaitą, iš viso nuo vasario mėnesio Lietuvoje buvo aptikti 37 B.1.1.7 viruso linijos atvejai.
Pirmas pranešimas – vasario 24 d.
Vasario 24 d. Sveikatos apsaugos ministerijai pranešus apie Lietuvoje užfiksuotus dar 11 naujos atmainos koronaviruso atvejų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai iš naujo ėmėsi epidemiologinės šių atvejų diagnostikos. Pasak jų, patvirtinus britišką atmainą, bandoma atsekti ir izoliuoti net mažos rizikos sąlytį turėjusius žmones.
Kaip teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė, britiškos Covis-19 atmainos protrūkis kilo Vilkaviškio ligoninėje.
„6 atvejai yra siejami su protrūkiu Vilkaviškio ligoninėje. 3 atvejai fiksuoti Kauno apskrityje, iš kurių 2 fiksuoti slaugos namuose, o 1 atvejis įvežtinis. Vieno asmens užsikrėtimo aplinkybių negalėjome nustatyti ir vienas atvejis Marijampolėje – šis atvejis susijęs su protrūkiu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“, – tada pasakojo J. Petravičienė.
Pasak jos, nors visų šių asmenų epidemiologinė diagnostika jau atlikta ir visi didelės rizikos sąlytį turėję žmonės buvo izoliuoti, bandyta atsekti mažos rizikos kontaktus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vasario 24 d. paskelbta apie 11 užfiksuotų britiškos Covid-19 atmainos atvejų. Pirmasis pacientas jau yra pasveikęs.
Kauno klinikų direktorius neslepia nerimo dėl britiškosios atmainos
LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius neslepia, kad Lietuvoje plintanti britiškoji koronaviruso atmaina kelia nerimą ir tai gali pakeisti tiek sergamumo situaciją, tiek karantino atlaisvinimų planus.
„Metus laiko gyvename pandemijos sąlygomis. Visi turbūt laukėme, kada galėsime lengviau atsikvėpti, bet... Dabar turime tai, ką turime“, – naujienų portalui tv3.lt anksčiau teigė profesorius R. Jurkevičius ir pažymi, kad plintant britiškajai atmainai reikės visiems susiimti.
Pasak direktoriaus, atliekant viruso sekoskaitą, laboratorija nežino pacientų istorijos ir jų būklės.
Direktorius: „Suprantama, kodėl Vyriausybė neatlaisvina karantino“
LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius R. Jurkevičius neatmeta, kad Lietuvoje plintanti britiškoji koronaviruso atmaina gali pakeisti tiek sergamumo situaciją, tiek karantino atlaisvinimų planus.
„Suprantama, kodėl Vyriausybė neatlaisvina karantino. Viena iš priežasčių – mes visi bijome to labiau plintančio britiškojo varianto. <...>
Suprantama, jei tai yra lengviau plintantis virusas, reiškia, kad daugiau žmonių gali lengviau užsikrėsti. Jei daugiau suserga – tai kažkokia dalis iš jų patenka į ligonines, jų daugiau būna.
Todėl ligoninėje laikėme nemažus laisvų lovų rezervus, laisvų vietų intensyvioje terapijoje – tai dėl tos galimos britiškosios atmainos. Tai mes šiems atvejams esame pasirengę.
Karantino griežtos priemonės, manau, kad davė rezultatą ir stabdė šio viruso plitimą Lietuvoje“, – teigė profesorius R. Jurkevičius.
Artimiausiu metu tikisi rezultatų iš užsienio laboratorijos
Primename, kad siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų COVID-19 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas. Šie tyrimai pradedami atlikti, pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą įrangą tyrimams atlikti.
Organizuoti ir koordinuoti plataus masto koronaviruso genomo sekoskaitos procesą pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
Praėjusių metų gruodžio 19 dieną Jungtinės Karalystės pareigūnai patvirtino, kad nauja koronaviruso atmaina, aptikta šalyje, gali plisti sparčiau. Šios šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) teigimu, naujos atmainos virusas gali būti 70 proc. labiau užkrečiamas.
Sausį B. Johnsonas pranešė, jog esama „tam tikrų duomenų“, jog naujos atmainos koronavirusas yra ne vien užkrečiamesnis, bet ir lemia didesnį užsikrėtusiųjų mirtingumą.
