Lietuvoje – grėsmingiausia situacija iš visų Europos šalių: pavojingas gyvis sėja net mirtį

Paklausta, kodėl gi erkės taip myli Lietuvą, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Milda Žygutienė konstatavo, kad sąlygos joms veistis pas mus itin geros. Pasak jos, Lietuva yra tikras rojus erkėms – čia užtenka veisyklų ir maisto.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pavojus – ne tik duše: įvardijo, kaip dar galima užsikrėsti vilnietį pražudžiusia klastinga liga

95 proc. žmonių nežino, kad yra užsikrėtę mirtina infekcija: štai kas gali pasitikrinti nemokamai

Pasaulyje žinomas gydytojas lietuvis – apie kitokį požiūrį į ligų gydymą: ar galima pasveikti be vaistų?

„Metai iš metų turime didžiausią sergamumo rodiklį. Kodėl erkės Lietuvą myli? Turbūt Lietuva erkes myli, nes yra nepaprastai geros sąlygos joms čia išgyventi ir veistis. Turime žalią kraštą, žalius miestus – daugiau nei trečdalį teritorijos apima želdynai, miškai.

Ir turime nepaprastai daug maitintojų. Erkė maitinasi šiltakraujų gyvūnų krauju, jai tinka bet kas. Jei kiti parazitai turi kažkokį specifinį savo šeimininką, kuris jį maitina, tai erkė maitinasi absoliučiai visais – nuo mažiausio graužiko iki stirnos, elnio, briedžio – ką tik sutiks miške“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.

Nereiklus, bet pavojingas sutvėrimas

Nors erkės nereiklumas yra didžiulis, specialistės teigimu, tai – labai primityvus sutvėrimas, jis daro didelę žalą sveikatai. M. Žygutienė priminė, kad pagrindinės erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga.

Ji atkreipė dėmesį, kad į jas labai neprotinga žiūrėti atsainiai – ypač kalbant apie erkinį encefalitą, nuo kurio yra galimybės pasiskiepyti.

„Į ją atsainiai niekada nežiūrės asmenys, kurie savo aplinkoje turėjo panašų atvejį arba patys susidūrė su tuo. Liga išties yra klastinga, sunki, ją sukelia virusas, jį gauname per erkės įkandimą ar retais atvejais per nepasterizuotą ožkų pieną.

Ožkų pienas vertinamas kaip panacėja nuo visų ligų, tad jei išties norite gerti vadinamą žalią nepasterizuotą pieną, pasiskiepykite nuo erkinio encefalito ir tą galėsite daryti drąsiai“, – patarė NVSC specialistė.

Liekamieji reiškiniai – ir invalidumas

Entomologė priminė, kad erkinis encefalitas sukelia smegenų uždegimą, kurio pasekmės gali būti pačios įvairiausios.

„Ligos eiga nebūna lengva. Būna besimptomių atvejų, bet tai būna laimės kūdikiai, kurių nėra daug. Tie, kurie serga, praktiškai visi hospitalizuojami, jie ilgą laiką praleidžia ligoninėje, po to būna reabilitacijos periodas. Kaip vienas persirgęs sakė – iš pradžių ištraukiau nelaimingą bilietą, po to – laimingą, nes neliko pasekmių. O jos lieka kas trečiam žmogui.

Kokios galėtų būti tos pasekmės? Pačios įvairiausios – visų pirma, iš mentalinės pusės gali išlikti negebėjimas koncentruoti dėmesio, formuluoti mintis, atminties suprastėjimas, galų gale savo planų dėliojimas. Gali lydėti galvos skausmas. Gal tai kažkas priskirtų prie lengvesnių dalykų, bet kas norėtų tokių pasekmių?

O ištinka ir paralyžius, žmonės praranda darbingumą, lieka neįgaliojo vežimėlyje. Aišku, tai yra sunkiausios pasekmės. Bet mes registruojame kiekvienais metais ir po vieną du mirties atvejus. Praktiškai miršta tie, kurie nesiskiepija, ir vyresnio amžiaus žmonės“, – dėstė M. Žygutienė.

Būtina pasižymėti datą

Tam, kad erkė neįsisiurbtų, pašnekovė patarė pasirūpinti tinkama apranga, repelentais, visais kelių užkardymais, kad erkė nepatektų ant odos.

„Bet neretai šie patarimai žmonėms būna ar nusibodę, ar per prasti, kad į juos įsiklausytų, tad daugelis to nedaro“, – apgailestavo M. Žygutienė.

Ji akcentavo, kad grįžus iš bet kurio pasibuvimo gamtoje būtina pasitikrinti, ar nėra įsisiurbusios erkės. Jei taip nutiko, ją reikia kuo skubiau šalinti.

„Apie erkės šalinimą irgi yra įvairių legendų, tad nepainiodama klausytojų sakau – traukiame tiesiu judesiu į viršų, negalvodami apie jokias laikrodžio rodykles, nes tai yra lengviausias kelias nutraukti erkės straubliuką ir palikti jį odoje.

Tą daryti reikia tuo, ką turime po ranka – ar tai būtų pincetas, ar kitas įrankis. Streso akimirką tai gali būti ir du pirštai, nevaikštant ir neieškant, kuo būtų galima pašalinti erkę. Ją pašalinus reikia dezinfekuoti įsisiurbimo vietą ir būtinai pasižymėti datą, kada tai įvyko, nes 30 dienų turime save stebėti“, – pagrindinius žingsnius vardijo entomologė.

Vilnietis papasakojo apie Laimo ligos simptomus: „Tirpimas sąnariuose, skausmas, galbūt nuovargis“:

Kas išduoda erkinį encefalitą, o kas – Laimo ligą

Klasikinis inkubacinis periodas, per kiek laiko pasireiškia viena ar kita erkių platinama liga – erkinis encefalitas ar Laimo liga – maždaug yra dvi savaitės:

„Bet gali tai trukti ir ilgiau. Tad svarbu stebėti savo būsena, erkinio encefalito atveju tai gali būti tokie požymiai, kurių galbūt nesitikime –  panašūs į gripą: galvos skausmai, nedidelė temperatūra, raumenų skausmai – ypač sprando. Žinant, kad erkė buvo įsisiurbusi, pajutus tokius požymius reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.“

Tuo metu įkandimo vietoje pamačius raudoną dėmę, galima įtarti Laimo ligą. „Bet, kalbant apie Laimo ligą, jei erkė neišbuvo įsisiurbusi paros ir daugiau, yra tikimybė, kad ji neperdavė ligos, nors ir yra nešiotoja. Erkinio encefalito atveju kita situacija – erkė iškart įsisiurbdama jį perduoda“, – pastebėjo NVSC specialistė.

Nuo rudens daliai gyventojų – nemokami skiepai

Pašnekovė kartu priminė, kad nuo rudens 50–55 m. amžiaus asmenų laukia svarbūs pokyčiai –nuo erkinio encefalito bus galima pasiskiepyti valstybės kompensuojama vakcina.

M. Žygutienės aiškinimu, toks amžius pasirinktas, nes yra nustatyta mokslininkų, kad 55 metų asmenų grupėje sergamumas erkiniu encefalitu yra didžiausias.

„Antras dalykas, tai yra darbingo amžiaus žmonės. Buvo skaičiuojami naudos kaštai ir būtent startuojama yra su šia grupe. Bet niekas neatima vilties, kad ji bus išplėsta į vieną ar kitą pusę“, – pastebėjo ji.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima nuo 1 metų amžiaus. Bazinė skiepijimo schema susideda iš 3 injekcijų.

„Tarp pirmos ir antros intervalas būna nuo mėnesio iki trijų, tarp antros ir trečios – nuo 5 iki 12 mėn. Pirma revakcinacija turi būti gaunama po 3 metų, o vėliau – kas 5 metus. Tik virš 60 metų amžiaus reikėtų grįžti prie 3 metų intervalo. Imunitetas susiformuoja gavus antrą dozę ir praėjus 2 savaitėms.

Idealiausia pradėti skiepijimą vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dabar nėra pats tinkamiausia laikas, bet yra pagreitintos schemos ir jei atsiranda poreikis, galima pasinaudoti ta galimybe. Tada intervalas tarp pirmos ir antros dozės bus dvi savaitės, tai per mėnesį bus susiformavęs imunitetas“, – kalbėjo M. Žygutienė.