Po naujausios žinios apie gegužės pradžioje fiksuotą 45-erių vyro mirtį nuo legioneliozės Vilniuje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) konstatavo, kad šios infekcijos atvejų skaičius yra išaugęs.
Jei pernai per visus metus fiksuotos 4 mirtys nuo šios infekcijos, šiemet tiek fiksuota per nepilną pusmetį. Iš viso 2013–2023 m. iš viso šalyje užregistruoti 188 legionierių ligos atvejai. Pernai registruotas 71 atvejis, o šiais metais – 18.
Portalas tv3.lt primena, kad, kaip informavo tarnybos, pastarosios mirties nuo legioneliozės atveju tarša bendrose vandens sistemose buvo neaptikta.
„Nustatyta lokali vietinė tarša – iš čiaupo. Buvo nustatyta tam tikra legionella bakterijų koncentracija nenuleidus vandens, o iškart paėmus tyrimus iš čiaupo. Išvalius ir dezinfekavus kranus, nuleidus vandenį tarša nenustatyta“, – informavo NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.
Specialistai tad suskubo priminti gyventojams, kad už tinkamą prevenciją atsakingi ne tik būstų administratoriai, bet ir jie patys – rekomenduojama nuosekliai valyti čiaupus, dušų galvutes. Nuosavų namų gyventojams primenama pasirūpinti tinkamu vandens temperatūros užtikrinimu.
Įspėjimas turintiems sodo namelius
Aktyvių profilaktinių priemonių taikymo svarbą akcentavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, virusologas prof. Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad kai kuriems ypač atidiems reikia būti būtent prasidėjus šiltajam sezonui.
„Vienas dalykas žinoti apie tam tikrus pavojus, kitas – atitinkamai saugiai elgtis. Vis tik nemaža dalis mūsų piliečių ateinant vasarai ilgiau ar trumpiau pradedame gyventi savo vasarnamiuose. Juose turbūt turime įsirengę vandens šildytuvus, kurie dalies žmonių žiemos metu yra nenaudojami.
Kai dabar pradedame naudoti vandens šildymo įrenginius, labai svarbu, kad patys atliktume profilaktinę procedūrą. Kai vanduo jau yra pakankamai karštas (boileriai paprastai vandenį šildo iki 70 laipsnių, o legionelės žūsta prie 60 laipsnių temperatūros), labai svarbu prieš naudojantis čiaupu jį bent 5 minutes nuleisti, kad jis prabėgtų per visus vamzdžius ir dušo galvutes, kurias dar būtų gerai dar ir nuvalyti. Tai klausimas būtų, ar turintys galimybę taip leisti vasarą, tą padaro?“ – svarstė užkrečiamųjų ligų specialistas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak jo, analogiškai tai turėtų būti daroma ir viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo vietose, jei kambarys ilgesnį laiką būna nenaudojamas.
„Atitinkamai tada jau atsakomybė tenka, viena vertus, jų personalui, o kalbant apie bendrą vandens tiekimą – tiems, kas rūpinasi karšto vandens tiekimu, ar jie teisingai atlieka visas prevencines procedūras“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Temperatūra, palankiausia legioneliozės bakterijoms
Jis nuramino, kad nors šuliniuose legioneliozės bakterijos išgyventi gali, bet ten nesidaugina. Kitas dalykas, jei iš šulinio kažkokių įrenginių pagalba vanduo yra keliamas ir užsistovi vamzdžiuose.
„Ligos sukėlėjas nebesidaugina, jei temperatūra yra žemiau 20 laipsnių ir žūva prie 60 laipsnių. Todėl ir sakoma, kad šiltas vanduo turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas – pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C)“, – pabrėžė specialistas.
Virusologo teigimu, jei vanduo ilgesnį laiką nebuvo naudojamas, tai būtų logiška vadinamąjį termošoką (t. y. ilgesnį laiką nuleisti vandenį), ypač kalbant apie dušų galvutes, atlikti ir dažniau. Tuo metu vandens tiekėjams pakelti temperatūrą bendroje sistemoje privaloma padaryti ne mažiau kaip kartą per metus.
„Vienas dalykas, jei atsukus čiaupus vanduo nubėgo, bet gali būti pamiršta tai padaryti dušo galvutėje. Visur yra tų apnašų, įvairių nuosėdų tiek vamzdžiuose, tiek dušo galvutėse ir ten yra puikios sąlygos legionelėms išlikti, jei temperatūra yra žemesnė nei 20 laipsnių. O jei aukštesnė, tai jos gali pradėti daugintis, ypač jei bus drėgmės, o žus jos tik tada, jei patirs – tą termošoką – bus paveiktos karštesniu nei 60 laipsnių vandeniu“, – dėstė S. Čaplinskas.
Bėdos prisidaro per taupymą
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius patikino, kad kelias užkirsti plitimą legonellos bakterijoms paprastas – teisingas šilumokaičių ekspoatavimas.
„Jei tai bus daroma teisingai, legioneliozės bakterijų neliks. Dažniausiai žmonės taupo elektros arba šiluminę energiją, neprišildo karšto vandens ir legionelės veisiasi. Mūsų sistemoje jos tikrai nesidaugina, nes vanduo yra šaltas.
Ligos sukėlėjas nebesidaugina, jei temperatūra yra žemiau 20 laipsnių ir žūva prie 60 laipsnių. Todėl ir sakoma, kad šiltas vanduo turi būti pakankamai karštas, o šaltas – pakankamai šaltas.
Iki namo ateina šaltas vanduo ir pašildžius jį šilumokaičiu, kuris paprastai yra šilumos punkte, virsta nauju produktu – karštu vandeniu. Už tą naują produktą atsakingas tas, jį gamina – ar šilumos tinklai, arba daugiabučio administratorius“, – aiškino jis.
Jis pridūrė ir apie galimybę eksploatuojant šilumos siurblius užprogramuoti, kad gamindamas karštą vandenį šilumos siurblys periodiškai – kas savaitę, dvi automatiškai sukelia vandens temperatūrą tam, kad būtų išvengta pavojaus užsiveisti legionelėms.
Užsikrečia ne visi, bet galima ir numirti
Specialistai ramina, kad užsikrėsti legionelioze nėra taip paprasta – tai neįmanoma geriant vandenį, kuriame yra legionelių, ar naudojant jį maisto gamybai. Tam, kad žmogus užsikrėstų legionelioze, reikia, kad bakterijos patektų plaučius su smulkiais lašeliais – aerozoliais.
„Jie efektyviausiai susidaro naudojantis dušu ir panašiomis sąlygomis. Ir tų legioneliozės bakterijų reikia įkvėpti pakankamą kiekį. Dėl to ir turime tokią situaciją – jei žmogus gavo nedidelį kiekį užktrato, jei jo imuninė sistema yra pakankamai stipri, plaučiai sveiki, didelė dalis net nepajaučia, kad buvo kontaktas su bakterija ir nesuserga“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Pašnekovas priminė, kad legioneliozė, kaip ir daugelis kitų infekcinių ligų, yra pavojingiausia tiems, kas yra silpniausi – 70 metų ir vyresniems asmenims, turintiems įvairių lėtinių ligų, plaučių, imunodeficitinių ligų.
„Ir noriu atkreipti dėmesį – rūkantiems ir buvusiems rūkaliams ši liga yra daug pavojingesnė, kaip ir sergantiems onkologinėmis ligomis, diabetu, inkstu nepakankamumu ar turintiems silpnesnę imuninę sistemą dėl, pavyzdžiui, vaistų vartojimo“, – įspėjo virusologas.
Jo aiškinimu, legioneliozė, kaip ir daugelis plaučius pažeidžiančių ligų, prasideda karščiavimu, tam tikru drebuliu, galvos, raumenų skausmais.
„Paskui prasideda sausas kosulys, gali darytis sunku kvėpuoti ir išsivystyti plaučių uždegimas. Įprastai simptomai atsiranda praėjus 10 dienų op kontakto su dideliu kiekiu legioneliozės bakterijų. Trečdalis gali jausti viduriavimo simptomus, gali būti vėmimas, kas antras susirgęs gali prarasti orientaciją, pradėti kliedėti.
Rūkantiems ir buvusiems rūkaliams ši liga yra daug pavojingesnė, kaip ir sergantiems onkologinėmis ligomis, diabetu, inkstu nepakankamumu ar turintiems silpnesnę imuninę sistemą.
Taip kad tie simptomai iš pradžių gali būti neapibrėžti, o paskui jau tapti sunkiais klinikiniais simptomais ir dauguma susirgusiųjų būtina hospitalizuoti ir gydyti tam tikrais antibiotikais. Ir, reikia priminti, kad iki dešimtadalio susirgusiųjų medicina negali išgelbėti“, – konstatavo S. Čaplinskas.
Jaunas numirė, o pagyvenusi moteris net nesusirgo – kodėl?
Laidos klausytoja vis tik stebėjosi, kodėl šiuo atveju nuo legioneliozės mirė 45 metų vyras, puoselėjęs sveiką gyvenseną, o tame pačiame bute gyvenusi daug vyresnė moteris nesusirgo.
„Jis buvo sveikas tvirtas, mes jį pažinojome, laikėsi sveiko gyvenimo būdo, neturėjo jokių žalingų įpročių ir jis mirė, o tame pačiame bute gyveno virš 70-ies teta. Natūralu, kad ji turėjo daugiau gretutinių ligų ir naudojosi tomis pačiomis vandens sistemomis, laimei, ji sveika, gyva, bet jaunas žmogus mirė“, – stebėjosi moteris.
Vis tiek NVSC Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė skubėjo paprieštarauti, kad užsikrėtęs ir miręs vilnietis nebuvo visiškai sveikas.
„Jis turėjo lydinčių susirgimų ir labai rimtų. Antra, tai priklauso nuo organizmo būklės, imuniteto, tad jų sąlygos tikrai nebuvo vienodos. Apskritai užsikrėtusių asmenų yra gerokai daugiau, o simptomus pajunta ir yra diagnozuojama tik apie 5 proc. šios ligos atvejų. Ši liga yra gana paslaptinga ir priklauso nuo daugelio veiksnių“, – pastebėjo ji.
Epidemiologas Paulius Gradeckas pastebėjo, kad užsikrėtimo rizika labai priklauso ir nuo patogeno dozės – kiek daug ir kaip dažnai įkvepiama sukėlėjo.
Pavojaus šaltinis – ir kondicionieriai, laistymo sistemos
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ne mažiau dėmesio reikėtų skirti ir kitiems užsikrėtimo legionelioze šaltiniams – kondicionavimo, laistymo sistemoms.
„Kondicionieriai yra vienas iš dažnesnių rizikos šaltinių, kalbant apie individualius namus ar tas teritorijas, kur nėra bendro kondicionavimo sistemos valymo. Prieš pradedant karštuoju metų laikotarpiu naudoti kondicionierius juos būtina išvalyti.
Kondicionieriai yra vienas iš dažnesnių rizikos šaltinių, kalbant apie individualius namus ar tas teritorijas, kur nėra bendro kondicionavimo sistemos valymo.
Dar viena rizikos sričių – taip pat prasideda laistymo sezonas: kas laisto daržus, kas pievelę. Ir kas dažnai atsitinka, ypač jei dar kurį laiką lyja, vanduo žarnoje pastovi ir vanduo nebūtinai yra sterilus. Legionellos vandens žarnoje, ypač jei ji nėra įnešama į vidų ar paliekama ant saulės, yra puiki terpė joms kauptis ir suformuoti vadinamas bioplėveles.
Nes ko labiausiai bijome – nešvarumai (kalkės ar mechaniniai pažeidimai) ant to paties dušo galvutės yra puiki terpė formuotis bioplėvelėms. Tai yra tų pačių legionellų sankaupos ir tokių atveju įjungiant vandenį gaunamas aerozolių pliūpsnis“, – dėstė P. Gradeckas.
R. Lingienės pastebėjimu, nors nustačius legioneliozę visi greiti daryti termošokus, jų dažnumo poreikį reikia labai gerai įsivertinti būtent dėl minėtos bioplėvelės suardymo:
„Vamzdynai neretai yra seni, ir jei darant termošoką gyventojai nenuleidžia vandens – tuo metu turi visame name būti atsukti čiaupai ir bėgti vanduo 20–30 minučių – reiškia, tomis bakterijomis suardžius plėvelę prisipildo sistema. Tai reikia labai atsakingai žiūrėti. Geriausios paprastos priemonės – temperatūrinio režimo palaikymas, valymas ir normali vandens cirkuliacija.“
