14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 122,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,7 procento.
Šalyje per šeštadienį atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 2893 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 184 COVID-19 pacientai, 21 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Palyginti su ankstesne para, bendras ligonių gydymo įstaigose skaičius išaugo, tačiau sumažėjo gydomų asmenų skaičius reanimacijos skyriuose.
Deguonis papildomai tiekiamas 149 žmonėms, 12 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 27 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 283 tūkst. 246 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 3104.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4416 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9038 mirtys.
Perspėja dėl Delta atmainos: nereikia tikėtis tipiškų koronaviruso simptomų
Specialistai su nerimu konstatuoja, kad šalyje jau prasidėjo vidinis Delta koronaviruso atmainos plitimas. Nors kol kas nėra duomenų apie didesnį mirštamumą nuo šios atmainos, jos plitimo greitis yra gerokai didesnis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvoje registruotų Delta koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo. Tai reiškia, kad didesnė žmonių dalis nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis.
Tai, kad šalyje nustatoma vis daugiau COVID-19 atvejų ir daugėja savivaldybių, kurios iš žalios epidemiologinės zonos pereina į geltoną ir raudoną, specialistai laikytų būtent Delta atmainos „nuopelnu“.
Greičiau dauginasi nosies gleivinėje
Kaip nurodė užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas, viruso plitimo savybės siejasi su tuo, kad jis greičiau patenka ir yra efektyviau reprodukuojamas nosies gleivinėje.
„Taigi automatiškai jis greičiau išskiriamas į aplinką ir po truputį pradeda greičiau plisti ir tampa vyraujančiu. Dėl to, kad virusas greičiau dauginasi nosies gleivinėje, jam nebūtina leistis žemiau kvėpavimo takais. Taigi žmonės virusą išskiria greičiau ir daugiau“, – aiškino jis.
Kaip aptardamas naujausius tyrimus nurodė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys dr. Marius Strioga, užsikrėtusiems delta atmaina (lyginant su užsikrėtusiais originaliąja viruso atmaina) infekcijos aptikimo metu (atliekant PGR tyrimą), jų burnaryklėje nustatoma apie 1000 kartų didesnė viruso dalelių koncentracija.
„Tai reiškia, kad yra daug didesnė tikimybė nuo infekuotojo užsikrėsti, ir tam reikia mažesnės trukmės kontakto“, – pridūrė jis.
Dar viena savybė – virusas aptinkamas ir pradedamas platinti anksčiau, t. y. praėjus trumpesniam laiko tarpui nuo užsikrėtimo momento. Tai reiškia, kad siekiant kontroliuoti infekcijos plitimą, reikia kuo anksčiau identifikuoti ir izoliuoti buvusius kontaktus.
Šiais pastebėjimais specialistas socialiniame tinkle pasidalino nurodydamas Kinijoje atlikto tyrimo rezultatais.
Kaip nurodė M. Strioga, manoma, kad didesnį delta atmainos užkrečiamumą (intensyvesnį plitimą) lemia tiek gebėjimas efektyviau patekti į ląsteles (dėl mutacijų S baltyme, kurį virusas naudoja tarsi raktą mūsų ląstelių spynų atrakinimui), tiek intensyvesnis dauginimasis infekuotose ląstelėse.
