Kaip pranešta „Nature Communications“, komanda naudojo fermentą CRISPR-Cas13b, kad prisijungtų prie viruso genetinio kodo dalies (jo RNR), naudojamos replikacijai. Fermentas suardo šią informacijos dalį, todėl virusas nebegali daugintis.
„CRISPR-Cas13 lankstumas, kuriam reikalinga tik virusinė seka, reiškia, kad galime greitai sukurti antivirusinius vaistus nuo COVID-19 ir bet kokių naujų virusų“, – sakė vyresnioji autorė, profesorė Sharon Lewin iš Peterio Doherty infekcijos ir imuniteto instituto Australijoje.
CRISPR buvo tiriamas kaip būdas pakeisti DNR dalis, kad būtų galima gydyti ir net užkirsti kelią tam tikroms ligoms. Jis naudojamas kuriant genetiškai modifikuotus augalus ir gyvūnus, nors jo pritaikymas žmonėms vis dar yra ribotas, o kai kuriais atvejais ir prieštaringas. 2020-aisiais už CRISPR tobulinimą mokslininkės Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna gavo Nobelio chemijos premiją.
Genų redagavimo įrankio naudojimas virusų užpuolimui yra įdomus metodas. Komanda pademonstravo, kad šiuo būdu jie sugeba susidoroti su pradine viruso versija ir alfa variantu. Jis taip pat veiksmingai slopina viruso versijas, turinčias nedideles mutacijas, kurios skiriasi nuo tų, su kuriomis buvo treniruojamas.
Šis gebėjimas gali padaryti CRISPR neįtikėtinai universalų gydant ne tik šį virusą, bet ir būsimas jo versijas. Jis taip pat gali būti taikomas kovojant su kitais virusais ir tapti gydymo būdu, kai tik virusas pradeda plisti žmonėse.
„Skirtingai nuo įprastų antivirusinių vaistų, šio įrankio galia yra jo lankstumas ir pritaikomumas, todėl jis yra tinkamas vaistas nuo daugybės patogeninių virusų, įskaitant gripą, Ebolą ir galbūt ŽIV“, – paaiškino pagrindinis autorius dr. Mohamedas Farehas iš Melburno universiteto.
Nors tokio metodo potencialas yra įdomus, svarbu ir gaila prisiminti, kad tol, kol galėsime gydyti žmones su CRISPR, praeis daug metų. Atsižvelgdama į sėkmingą in vitro metodą, komanda dabar planuoja tyrimus su gyvūnais ir, tikėkimės, pereis prie klinikinių tyrimų su žmonėmis.
