Lietuvoje įsitvirtinus minusinei temperatūrai ir užšalus vandens telkiniams, tai gali būti itin pavojinga ant ledo nusprendusiems pasivaikščioti ir tinkamų saugumų priemonių nesiimantiems žmonėms.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, nuo 2025 metų pradžios ugniagesiams gelbėtojams Lietuvoje teko atlikti 63 gelbėjimo operacijas vandenyje.
O visai neseniai, vasario 10 d. tragiška nelaimė įvyko Molėtų r. Kačergų kaime, kuriame Urkio ežere ant ledo įlūžo ir žuvo išėjęs žvejoti žvejys.
Zarasų PTG viršininkas Eugenijus Andrejevas teigia, kad ant ledo įlūžusius žmones tenka gelbėti kone visą žiemą, o neretai žmonės klaidingai mano, jog užšalus vandens telkiniams ir užsitraukus ledui, ant jo yra saugu lipti.
„Užšalimas nėra tolygus. Ypač, jeigu naktį kiek nors šąla. Mes džiaugiamės, aišku, žvejai džiaugiasi, kad va ledas storės, bus labai gerai, bet dienos metu yra vos ne pliusinė temperatūra“, – pasakoja E. Andrejevas.
Ugniagesys gelbėtojas priduria, kad gyventojai taip pat kartais neįvertina ir vandens telkinio pobūdžio, pavyzdžiui, užpelkėjusių ežerų ar ežerų turinčių įtekančius ar ištekančius upelius, kur ledas būna plonesnis.
Be to, Zarasų PGT viršininkas pažymi, kad susiformuoti tvirtam ledui gali trukdyti ir iškritęs sniegas.
„Kartais šalimo metu pradeda snigti. Tai reiškia, kad ir kaip keistai atrodytų, tai yra ledui nebeleidžiantis šalti sluoksnis, tam tikra izoliacija. Ir vėlgi ledas nebešąla – mes nebeturim tvirto ledo. Reikia, kad per naktis būtų 10 laipsnių šalčio temperatūra ir dieną jau neatšilinėtų, tada formuosis tvirtas ledas. Jeigu yra sniegas, tai iškart yra rizikos faktorius“, – aiškina E. Andrejevas, pridurdamas, kad neretai ugniagesiams gelbėtojams tenka gelbėti ir ant ledo įlūžusius laukinius gyvūnus.
Prieš lipant ant ledo, reikia tinkamai pasiruošti
E. Andrejevo teigimu, vykstant gelbėti ant ledo įlūžusius žmones, dažniausiai gelbėtojams tenka gelbėti įlūžusius žvejus.
Taip pat pasitaiko ir nemažai atvejų, jog žmonės įlūžta, mėgindami sutrumpinti savo ėjimo kelią.
„Kadangi pas mus ežerų nemažai, kaip ir susisiekimo kelias per ledą gaunasi, tai yra ir tokių atvejų, kad žmonės trumpindami kelią neįvertina, kad ledu pasidengusi, tačiau pilnai neužšalusi yra pratekanti upė“, – sako Zarasų PTG viršininkas.
Pašnekovas prideda, jog dažniausiai įlūžę žmonės pasakoja manę, kad ledas yra pakankamai tvirtas juos išlaikyti. Visgi E. Andrejevas akcentuoja, kad ledas, esantis arčiau kranto, yra tvirtesnis nei vandens telkinio viduryje susidaręs ledas.
Zarasų PTG viršininkas taip pat pažymi, jog dėmesį reikėtų atkreipti ir į prie vandens telkinio esančią žemę – o jei ji nėra užšalusi, tai reiškia, kad ir pats ledas nebus pakankamai tvirtas.
Lipant ant ledo su savimi nereikėtų vestis naminių gyvūnų, tokių kaip šunys, kurie, anot E. Andrejevo, gali pabėgti šeimininko ir įlūžti patys.
Be to, ugniagesys akcentuoja, kad tinkamai elgtis ant ledo būtina mokyti ir vaikus.
O nusprendus lipti ant užšalusio vandens telkinio, E. Andrejevas skatina tą daryti pasirengus ir su savimi turėti smaigus bei kitas priemones, kurias būtų galima panaudoti įlūžus.
„Be smaigų ypač sudėtinga, beveik neįmanoma (išlipti – tv3.lt)“, – sako pašnekovas.
Svarbiausios pirmos 15 minučių
Visgi jei nutiko taip, kad įlūžote, ugniagesys gelbėtojas primena, kad mėginti išlipti reikėtų pro tą pusę, pro kurią atėjote. O pavykus tą padaryti jokiu būdu nereikėtų mėginti skubėti stotis ant kojų.
„Užlipus nebandyti stotis, bandyt nušliaužti, nuriedėti nuo tos nelaimingos vietos ir, kai manom, kad tikrai yra tvirtas ledas, jau bandyt bėgti iki kranto“, – aiškina E. Andrejevas.
O tokiu atveju, jei pastebite, jog įlūžo kitas žmogus, Zarasų PTG viršininkas akcentuoja, kad reikia nedelsiant kviesti pagalbos tarnybas telefonu 112 ir pasakyti tikslią vietą, kurioje nutiko nelaimė.
Pašnekovas pažymi, kad tam, jog žmogaus organizmas nesušaltų, išgelbėti įlūžusįjį statistiškai reikia per pirmas 15 minučių.
Esant galimybei ir įvertinus situaciją taip pat galima mėginti padėti įlūžusiam asmeniui.
O jei pavyksta jį ištraukti iš vandens telkinio, svarbu kuo greičiau žmogų sušildyti – nuvesti jį į automobilį ar kitą patalpą, nurengti sušlapusius ir šaltus rūbus.
Žmonės žūsta, net jei juos pavyksta ištraukti
Tiesa, Zarasų PTG viršininkas pastebi, kad, deja, dažnai žmogui įlūžus ant ledo, įvykis pasibaigia mirtimi.
Be to, pasak E. Andrejevo, neretai įlūžę žmonės miršta net ir tuomet, jei pavyksta juos ištraukti iš vandens telkinio, kadangi jų organizmai paprasčiausiai sušąla.
„Yra ne vienas ir ne du atvejai, kai žmonės nenuskęsta, jiems paprasčiausiai dėl šalčio organizmas sureaguoja ir sustoja širdis“, – atkreipia dėmesį Zarasų PTG viršininkas.
„Ir po kiek laiko ligoninėje yra buvęs vienas mirties atvejų, nors ir buvo gyvas, kalbėjomės su tuo žmogumi“, – taip pat prisimena pašnekovas.
Panašiai, anot E. Andrejevo, nutiko ir vienos iš šių metų nelaimių metu, kuomet buvo iš vandens telkinio ištrauktas žvejys, deja, žuvo.
„Žmogus kaip ir greitai buvo ištrauktas, bet, deja, mirė, nes tikriausiai atšalo organizmas“, – tvirtino E. Andrejevas.
Lipantys ant ledo turėtų įsitikinti ar jis yra pakankamai tvirtas
Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (Toliau – PAGD) skelbia, jog lipantys ant ledo turėtų įsitikinti ar jis yra pakankamai tvirtas, kad galėtų išlaikyti žmogų.
Ledas laikomas tvirtu, jei jo storis yra daugiau nei 7 centimetrai, o norint išlaikyti žmonių grupę – 12 centimetrų. Ledu einant grupei žmonių, tarp jų turėtų būti išlaikomas bent 5 metrų atstumas. Pabrėžiama, jog tvirtas ledas turi mėlyną arba žalią atspalvį.
PAGD perspėja, kad pastebėjus išmindžiotą taką – verčiau eikite juo, kadangi šis takas jau išbandytas. Venkite eiti per apsnigtas vietas, kadangi po sniegu ledas yra trumpesnis. Primenama, jog ledas silpnesnis ir prie kranto.
Su savimi taip pat reikėtų turėti lazdą, kuria nuolatos reikėtų tikrinti ledo storumą, o pamačius ant ledo išsiliejusį vandenį būtina tuojau pat grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, o esantiems su slidėmis reikėtų atsisegti slidžių įtvirtinimus bei neprakišti rankų pro slidžių lazdų kilpas.
Ką daryti įlūžus?
PAGD nurodo, kad įlūžus svarbu išlaikyti savitvardą ir nepanikuoti. Būtinai lipkite atgal ant ledo iš tos pusės, iš kurios atėjote, kadangi ten ledas yra tvirtesnis. Ant ledo lipkite išskėtę rankas bei kuo daugiau krūtine užgulkite ant ledo. Tuomet ant ledo užkelkite vieną koją o vėliau kitą.
PAGD primena, kad tik išlipus iš eketės, jokiu būdu iš karto nesistokite, o kuo toliau nusiridenkite į tą pusę, iš kurios atėjote. Pasiekus krantą, bėkite iki šiltos vietos, kad kūnas kuo greičiau sušiltų.
Kaip padėti skęstančiam?
PAGD aiškina, kad pamačius skenduolį, praneškite, kad skubate jam padėti. Prie susidariusios eketės geriausia artėti šliaužiant ir plačiai ištiesus rankas, geriausiu atveju, po savimi pasitieskite slides ar lentą.
Nešliaužkite prie eketės krašto, kad paduotumėte ranką skęstančiajam, kadangi ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 metrų nuo eketės, tad rizikuojate įlūžti pats. Ištieskite lazdą ar slidę arba meskite virvę ar tvirtai surištus šalikus skęstančiajam.
Jei yra keli gelbėtojai, galite padėti vienas kitam paimdami vienas kitą už kojų ir sudarydami grandinę iki eketės. Ištraukus skenduolį, šliaužkite kuo toliau nuo eketės ir pristatykite jį į šiltą vietą. Ten jį perrenkite sausais rūbais, sušildykite, o prireikus, suteikite pirmąją medicinos pagalbą.
Pilną informaciją galite pasiskaityti PAGD internetiniame puslapyje: https://pagd.lrv.lt/lt/ugniagesiai-pataria/kaip-elgtis-ant-ledo/
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
