Dietologės L. Jackson teigimu, pats geriausias būdas išsaugoti vitaminų žiemai yra juos užšaldyti. Skirtumas tarp šviežių ir užšaldytų produktų būna minimalus, tačiau svarbu, kad į šaldomus produktus nepridėtume maistinę naudą mažinančių priedų: cukraus, druskos, acto.
Šaldyti reikėtų prinokusias, bet ne pernokusias sodo gėrybes. Dietologė dar pabrėžia, kad daugiausiai maistinių medžiagų gėrybėse liks tada, jei produktus šaldysime sveikus – nei sutrintus, nei supjaustytus. Kalbėdama apie kietas daržoves specialistė sako, kad jas ruošiant žiemai reikėtų nublanširuoti: t. y. panardinti į verdantį vandenį ir iškart perdėti į šaltą.
Tada nusausintus produktus reikėtų šaldyti nedidelėmis porcijomis.
„Tokiu būdu sustabdoma natūrali daržovių fermentacija ir išsaugomos maistinės medžiagos“, – patarimais dalijasi dietologė.
Džiovinant išsaugoma pusė vitaminų ir mineralų
Dar vienas geras būdas išsaugoti derlių žiemai, pasak dietologės, – jį džiovinti.
„Džiovinimo metu pašalinamas vanduo, tačiau išsaugoma apie pusė vitaminų ir mineralų. Taip pat džiovintuose vaisiuose lieka organizmui reikalinga ląsteliena, skaidulos, makroelementai“, – sako L. Jackson.
Konservuojant svarbu atidumas
L. Jackson sako, kad stiklainiuose konservuojant uogas, daržoves ar vaisius yra svarbios kelios taisyklės. Konservuojant svarbu prisiminti, kad pridėtiniai produktai, tokie kaip jau minėti druska, cukrus ir actas gali kenkti produktų kokybei, tad jų naudoti per daug taip pat nereikėtų.
Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad kaitinant augaliniai produktai praranda vandenyje tirpstančius B grupės vitaminus ir vitaminą C. Jau užkonservavus derlių žiemai, reikia atkreipti dėmesį ir į jo laikymą. Svarbu patikrinti, ar stiklainiai, kuriuose užkonservuotas maistas, yra sandarūs ir laikomi vėsioje vietoje.
„Žmonių botulizmas yra reta, tačiau sunki liga, kurios metu pakenkiama nervų sistemai. Šia liga dažniausiai užsikrečiama toksinams patekus į žmogaus organizmą su netinkamai paruoštu maistu arba nekokybiškai konservuotais produktais“, – sako specialistė.
Lietuviai labiausiai mėgsta konservuoti, tačiau vis dažniau šaldo
Lietuvos prekybos centrai sako, kad lietuviai konservavimo sezonui ruošiasi jau nuo vasaros pradžios.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad iš to, ką perka žmonės, galima daryti išvadą, jog konservavimas kol kas yra populiariausias derliaus saugojimo žiemai būdas.
„Pirkėjai vis daugiau perka mažesnių talpų stiklainių. Pavyzdžiui, populiarėja net tokia talpa kaip 250 ml. Galbūt šią tendenciją galima komentuoti taip, kad žmonės konservuoja vis įvairesnes sodo ir daržo gėrybes, nori viską išbandyti, ieško įvairovės“, – sako V. Budrienė.
Tačiau ji pastebi, kad auga žmonių susidomėjimas šaldymu. Šiuo metu „Iki“ prekybos centruose stipriai populiarėja įvairūs šaldymui skirti maišeliai ir indeliai.
Prekybos tinklas „Maxima“ taip pat pastebi, kad populiariausias derliaus saugojimo žiemai būdas Lietuvoje – konservavimas. Tačiau „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė išskiria vieną konservavimo tendenciją.
„Šiemet dangtelių yra parduota daugiau nei 2 mln., t. y. kone 13 kartų daugiau nei pačių stiklainių. Žmonės kaupia stiklainius ir juos panaudoja kelissyk, o atėjus konservavimo sezonui tiesiog pasirūpina naujais dangteliais“, – sako E. Dapkienė.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė sako parduotuvėse taip pat pastebinti besikeičiančias derliaus saugojimo tendencijas: vis daugiau žmonių renkasi derlių šaldyti: „Pirkėjai vis daugiau rūpinasi sveikesniu gyvenimo būdu, todėl uogas tiesiog šaldo arba trina ir šaldo, bet tikrai mažiau konservuoja, verda uogienių.“
R. Keršienė dar sako, kad besikeičiantiems lietuvių įpročiams įtakos gali daryti ir dabartinė situacija parduotuvėse: nuėję apsipirkti žmonės randa šviežių daržovių ir vaisių, tad jų šaldyti, džiovinti ar konservuoti žiemai nebemato tikslo.
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip 400 g. per dieną. Moksliniai tyrimai rodo, kad nepakankamas daržovių, vaisių ar uogų vartojimas yra glaudžiai susijęs su lėtinėmis, širdies, kraujagyslių, žarnyno ligomis ir daugeliu vėžio formų.
