Tačiau 2024 metų sausį moteris turėjo skubiai susirinkti daiktus, išeiti iš darbo ir išvykti į Baltarusiją, nes Lietuva nepakeitė kortelės, kuri įrodo, jog asmuo yra gavęs laikiną leidimą gyventi šalyje, nors pats leidimas gyventi Lietuvoje galioja iki 2026 metų spalio mėnesio. Taip nutiko dėl to, kad moters paso galiojimas ėjo į pabaigą ir gavus naują pasą turėjo būti išduota ir nauja kortelė.
Šiuo metu moteris glaudžiasi pas sūnų Baltarusijoje, neturi darbo ir nežino, ar sulauks kokios nors informacijos iš Lietuvos. Jos sutuoktinis A. Džiovėnas gyvena ir dirba Lietuvoje bei nesupranta, kodėl likimas taip skaudžiai išskyrė su jam tinkančiu žmogumi.
Vyras spėlioja, kad Lietuvos institucijos kliūva žmonos biografija, mat 2016-2019 metais E. Parashchanka dirbo darbo teisės inspektore Minsko milicijos apsaugos departamente, nors tai buvo nurodyta ir 2019 metais, kai moteris atvyko gyventi į Lietuvą, ir 2022 metais, kai laikinas leidimas gyventi buvo pakeistas.
Atlikus viešą paiešką internete matyti, kad E. Parashchanka galėjo dirbti Minsko Lenino rajono apsaugos departamente slaptosios veiklos inspektore.
A. Džiovėjas kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių komitetą bei Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydamas užtikrinti, kad Migracijos departamentas negriautų šeimų, ypač tais atvejais, kai sprendimas dėl laikino leidimo gyventi pratęsimo yra priimtas, tik neišduota tai liudijanti kortelė. Šis prašymas buvo persiųstas Vidaus reikalų ministerijai.
Migracijos departamentas atsakė, kad moteris galėjo dėl kortelės pakeitimo kreiptis anksčiau, kol ji dar galiojo, nes naują pasą gavo 2023-iųjų kovą. O šiuo metu departamentas laukia informacijos iš kitų institucijų, kad jos įvertintų, ar moteris nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
Turėjo išeiti iš darbo ir išvykti kuo greičiau
A. Džiovėnas pasakoja, kad su žmona susipažino dirbdamas Baltarusijoje, o susituokė 2019 metais spalio 12-ąją. Pora persikėlė gyventi į Lietuvą, kur moteris šeimų susijungimo pagrindu gavo laikiną leidimą gyventi.
„Iki tol ji gyveno Baltarusijoje, Minske. Mes dirbom Minske, ten ir susipažinom. Aš ją pažįstu gal nuo 2009 metų. Susituokėm ir normaliai gyvenom. Jokių problemų nebuvo. Žmogus dirbo, paskui užpuolė nelemta onkologinė liga. Kaip visą laiką būna, ne vietoje. Jai pripažino žarnyno vėžį. Tai padarė operaciją, kažkaip atsigavom, atrodo, normaliai viskas būtų buvę. Turėjo neįgalumą, išmoko lietuvių kalbą, lietuviškam darželyje dirbo. Ir galvojome, viskas bus normaliai. Ir atėjo tokia diena“, – pasakojo vyras.
2022 metais spalio 13 dieną Migracijos departamentas E. Parashchankai pakeitė leidimą laikinai gyventi. Paprastai laikinas leidimas gyventi Lietuvoje pirmą kartą išduodamas 2 metams, o kai pakeičiamas, tuomet galioja 4 metus.
Taip turėjo būti ir šiuo atveju, bet E. Parashchankos atveju leidimą gyventi Lietuvoje patvirtinantis dokumentas galiojo tik iki 2024 metų sausio 10-osios, nes tuo metu baigė galioti jos baltarusiškas pasas. Pasikeitus pasą, išduodamas naujas laikino leidimo gyventi Lietuvoje dokumentas.
Moteris prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje su nauju pasu per informacinę sistemą kreipėsi 2023 m. lapkričio 30 dieną, bet tiesioginiam vizitui pavyko užsiregistruoti tik 2023 metų gruodžio 21 dienai. Iš pradžių buvo numatyta, kad leidimą gyventi patvirtinantį dokumentą E. Parashchanką atsiimt šiemet sausio 8-ąją, bet jis nebuvo pagamintas.
„Nuvažiavus jai pasakė, kad leidimo nėra. Dokumento šito. Nieko nepaaiškino, nieko absoliučiai, jokios priežasties. Po to aš dar nuvažiavau, pabandžiau pas direktorę pakliūti, tai mūsų niekur neįleido“, – sakė A. Džiovėnas.
„Dar nuėjom sausio 10 dieną, bet sako nėra. Tai klausiam, ką dabar daryti? Sako, reikia išvažiuoti, pas jus kortelė pasibaigė. Žmogui reikėjo tą pačią dieną susikrauti kažkokius būtiniausius daiktus, išeiti iš darbo. Tai čia kažkaip truputėlį įdomiai gaunasi. Bent kažkas kažką paaiškintų. Niekas nieko nepaaiškina. Tai ji ir išvažiavo, nes nu kaip čia liksi nelegalu“, – pridūrė vyras.
Pasak A. Džiovėno, jo žmona turėjo užpildyti visus klausimynus dėl karo Ukrainoje ir atsakė, kad Krymas priklauso Ukrainai bei kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra nepateisinamas. Pašnekovas taip pat nurodė, kad žmona yra dirbusi valstybinėje apsaugos struktūroje, o vyro brolis patikslino, kad 2016-2019 metais E. Parashchanka dirbo Minsko milicijos apsaugos departamente darbo teisės inspektore, bet ji esą tai nurodė visais atvejais, kai prašė leidimo gyventi Lietuvoje. Prieš tai moteris vienoje Minsko turgaviečių prekiavo rūbais.
„Tokio situacijoje atsidūrus, tai neduok Dieve. Nežinai, ką daryti. Kažkaip šeima vis tiek yra šeima. Jie čia tikriausiai mano, kad ji galimai gali kenkti Lietuvos saugumui“, – sakė A. Džiovėnas.
Dabar gyvena pas sūnų Baltarusijoje
Pati E. Parashchanka pasakoja, kad ištekėjusi ir persikėlusi į Lietuvą pabaigė lietuvių kalbos kursus ir dirbo mokyklos valgykloje, buvo bufetininkė bei virėjos pagalbininkė. Paskui likimas nepašykštėjo išbandymų – moteris susirgo vėžiu, bet operacija ir gydymas buvo sėkmingi. Po ligos E. Parashchanka susirado darbą lopšelyje-darželyje ir buvo auklėtojos padėjėja.
Deja, neišduotas leidimą gyventi patvirtinantis dokumentas užkirto kelią moteriai būti Lietuvoje. „Aš atvažiavau sausio 10 dieną, man pasakė, kad nieko nėra, jums reikia išvažiuoti į Baltarusiją. Aš sakiau, kad dirbu, bet man pasakė, kad reikia parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Aš parašiau prašymą, nusipirkau bilietą ir išvažiavau į Baltarusiją“, – apgailestavo moteris.
E. Parashchanka Baltarusijoje gyvena pas sūnų, bet tai tarpinė stotelė. Moteris vis dar tikisi sulaukti teigiamų žinių iš Lietuvos. „Aš labai blogai jaučiuosi. Noriu gyventi su savo vyru. Mano vyras turi senus tėvus, tėvai labai jaudinasi. Nežinau, labai noriu būti kartu su vyru. Man sunku, nežinau, ką daryti. Neturiu darbo, nieko neturiu. Ką toliau daryti, nežinau“, – teigė E. Parashchanka.
Pasak pašnekovės, vasario mėnesį jai reiktų vykti pas onkologą Lietuvoje, nes po ligos ir gydymo turi nuolat tikrintis, bet dabar moteris nebežino, ar galės tai padaryti.
Migracijos departamentas: galėjo kreiptis ir anksčiau
Migracijos departamentas paaiškino, kad E. Parashchankos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje liudijantis dokumentas galiojo trimis mėnesiais trumpiau nei jos pasas ir tai yra įprasta praktika išduodant leidimus. Pasikeitus asmens dokumentą, pakeičiama ir kortelė, liudijanti leidimą laikinai gyventi mūsų valstybėje.
Kai pernai metų pabaigoje E. Parashchanka pateikė prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelę likusiam leidimo galiojimo laikotarpiui, jai buvo pateiktas specialus klausimynas. Pildant dokumentus anksčiau, moteriai atsakyti į tokio pobūdžio klausimus nereikėjo.
„Migracijos departamentas, įvertinęs klausimyne pateiktą informaciją, gali inicijuoti papildomas konsultacijos su Lietuvos policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei Valstybės saugumo departamentu, o esant papildomam poreikiui – ir su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis bei žinybomis“, – nurodė Migracijos departamento komunikacijos vadovas Rokas Pukinskas.
„E. Parashchankos atveju toks kreipimasis dėl konsultacijos buvo išsiųstas. Šiuo metu Migracijos departamentas negali priimti sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, kadangi nėra gauta visa sprendimui priimti reikalinga informacija iš atsakingų institucijų. Gavęs laukiamą atsakymą, Migracijos departamentas sprendimą priims nedelsdamas“, – pridūrė pašnekovas.
R. Pukinskas taip pat pažymėjo, kad Parashchanka naują Baltarusijos piliečio pasą turi nuo 2023 metų kovo ir jau tada galėjo patekti prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau to nepadarė.
Panaši situacija buvo ištikusi aktorių Vladą Bagdoną
Panašioje situacijoje buvo atsidūręs aktorius Vladas Bagdonas. Prieš praėjusias Kalėdas jo žmona, Baltarusijos pilietė Jelena Liopo turėjo išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi mūsų šalyje galiojimas ir Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl leidimo pakeitimo.
Sutuoktiniai tikėjosi, kad sprendimas bus priimtas skubos tvarka per mėnesį, bet dėl užimtumo Migracijos departamentas nespėjo priimti sprendimo, kadangi turėjo laukti Valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos atsakymų, ar konkretus asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
Šios institucijos turi pateikti atsakymą per dvi savaites, o dėl svarbių priežasčių terminas gali būti pratęsiamas iki keturių savaičių, tai yra, 28 kalendorinių dienų.
Galiausiai, buvo paskelbta, kad Migracijos departamentas išdavė leidimą gyventi Lietuvoje J. Liopo, nepaisant aktoriaus nuogąstąvimų, kad moteris gali būti paskelbta grėsme saugumui. Tačiau yra nemažai baltarusių, kuriems laikini leidimai gyventi Lietuvoje nebepratęsiami, nes Lietuvos institucijos įsivedė griežtesnius kriterijus.
Kai kurie baltarusiai kovoja teismuose
Migracijos departamento pateiktais duomenimis, per 2023 metus iš viso buvo atsisakyta pirmą kartą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 2105 užsieniečiams (iš jų 669 yra Baltarusijos piliečiai), o pakeisti laikinus leidimus gyventi – 565 užsieniečiams (iš jų 413 yra baltarusiai).
Iš viso šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 62 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didžioji jų dalis į Lietuvą yra atvykę ne kaip pabėgėliai, o yra gavę laikinus leidimus gyventi įvairiais pagrindais.
Dažnai atsisakoma išduoti laikiną leidimą gyventi arba jį pakeisti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Jei iš viso šiemet leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti 2105 žmonėms, tai grėsmė saugumui vyravo 689 atvejais. O kalbant apie leidimų pakeitimus – iš 565 atsisakymų, 477 buvo susiję su grėsme saugumui.
Portalas tv3.lt yra rašęs apie atveju, kai grėsme nacionaliniam saugumui paskelbiami Baltarusijos piliečiai, kurie Lietuvoje gyvena jau dešimtmečius, tačiau kai kurie jų galimybę likti Lietuvoje apgina teismuose.
Pavyzdžiui, šių metų rugsėjo 6 dieną vienas 11 metų Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas laimėjo bylą prieš Migracijos departamentą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai Valstybės saugumo departamento išvados perkelti į sprendimą, o privalo atlikti individualų vertinimą ir suformuoti savarankišką išvadą.
Tačiau Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad šiuo atveju Migracijos departamentas yra tarsi tarp kūjo ir priekalo, nes įstatymas aiškiai liepia remtis tarnybų išvadomis, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas siūlo vertinti individualiai, net jei tai prieštarauja Lietuvos tarnybų išvadoms.
„Mes esame labai nepatogioje pozicijoje. Žinome, kad yra tokia teismų praktika, stengiamės prieš sprendimą surinkti visą įmanomą informaciją, viską įmanomai įvertinti, tačiau įstatyme juodu ant balto parašyta, kad jeigu gauname išvadą, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, tai yra toks imperatyvas, kurio mes savo nuožiūra kitaip traktuoti negalime“, – nurodė Migracijos departamento direktorė.
