Apie naują tvarką, leidžiančią aplinkos apsaugos departamento darbuotojams stabdyti automobilius, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Edgaras Skrebė, saugaus eismo ekspertai Vigilijus Sadauskas ir Saulius Šuminas. Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas E. Skrebė vairuotojams priminė, jog ir anksčiau buvo tikrinama automobilių tarša. Tiesa, aplinkosaugininkai tai darė kartu su policija, o dabar šia veikla galės užsiimti savarankiškai.
„Tai nėra naujas dalykas, kad aplinkosaugininkai keliuose stabdo automobilius. Tą darome jau beveik 20 metų, taip pat ir anksčiau buvo atliekami automobilių išmetamų dujų patikrinimai, tačiau tai buvo daroma kartu padedant policijos pareigūnams ir padedant Aplinkos apsaugos agentūros mobiliai laboratorijai“, – paaiškino E. Skrebė.
„Tai darėme kartu su policija. Dabar galėsime tikrinti be policijos pagalbos ir be atskiros laboratorijos, patys turėsime įrangą, stabdysime automobilius ir tikrinsime jų taršą“, – pridūrė E. Skrebė.
Nepakankamai įšilusių variklių išmetamų dujų netikrins
Pasak aplinkosaugos departamento skyriaus vedėjo, sustabdžius automobilį ir sužinojus, kad variklis nėra pakankamai įšilęs, vairuotojas galės važiuoti toliau, išmetamųjų dujų kiekis matuojamas nebus. Toks sprendimas priimtas, nes neįšilęs variklis gali išmesti daugiau teršalų.
„Kada yra sustabdomas automobilis, visų pirma, patikrinama, jeigu automobilio variklis nėra kaip reikiant įšilęs, tai ir nėra atliekami tokie matavimai ir vairuotojui leidžiama važiuoti toliau, nes prietaisai neparodo tikslių matavimų, kai variklis šaltas“, – ramina E. Skrebė.
Vis dėlto, vairuotojų neramina viena aplinkybė – ne visi automobiliai turi temperatūros daviklis variklio skyriuje, arba informacija apie variklio temperatūra nėra rodoma informaciniame skydelyje. E. Skrebė pripažino, jog kol kas nėra numatyta tvarka, ką daryti tokiais atvejais, nors jų kol kas ir nepasitaikė.
„Neturiu metodikos prieš akis ir negalėčiau atsakyti. Praktikoje, kiek tikrindavome, su tokia situacija nesusidūrėme. Atsiprašau, bet atsakyti negalėsiu“, – apgailestavo E. Skrebė.
Kol kas nėra išskirta ir kokios transporto priemonės bus tikrinamos dažniau – E. Skrebės teigimu, kol kas bus stabdomos visos įtarimus keliančios transporto priemonės.
„Šiuo metu dar nėra patvirtinto reidų plano ir nėra išskirta, kiek bei kokių transporto priemonių bus tikrinama, bet kelyje pamačius, nesvarbu, kokia tai transporto priemonė, jeigu matysime, kad ji teršia – turėsime tikrinti“, – sakė E.Skrebė.
E. Skrebė taip pat paaiškino, kaip bus vykdomas taršos matavimas – esą bus panašus į matavimą atliekamą transporto priemonės techninės apžiūros metu.
„Esmė yra ta pati – visas technologinis procesas yra labai panašus. Į išmetamųjų dujų vamzdį įkišamas zondas ir gali būti paprašyta keletą kartų spustelt akceleratorių. Apmokytas pareigūnas, žinantis, kaip dirbti su tuo prietaisu, atliks teršalų normatyvų matavimus“, – procesą paaiškino E.Skrebė.
Aplinkosaugininkai gali patikrinti ir daiktus
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas paaiškino, jog daiktai tikrinami būna retais atvejais.
„Daiktus tikriname irgi beveik 20 metų, čia labiau yra susiję su daiktų apžiūra. Pavyzdžiui, brakonieriavimas, neteisėtų žvejybos įrankių paieška. Praktikoje šie atvejai pasitaiko, todėl tvarka leidžia tikrinti daiktus. Svarbu paminėti, kad matuojant taršą tokio poreikio nėra ir neplanuojama apžiūrinėti automobilio daiktų“, – sakė E. Skrebė.
„Įsivaizduokime situaciją, kai sustabdžius automobilį ir pradėjus tikrinti taršą, pro bagažinės galinį stiklą pastebimas žvejybinis tinklas. Šiuo atveju į policiją kreiptis neprivalome – mes irgi turime įgaliojimus taikyti atsakomybę“, – pridūrė E. Skrebė.
Nors kai kurie vairuotojai teigia, kad aplinkosaugininkų naudojami prietaisai netiksliai rodo taršą, E. Skrebė patikino, jog prietaisai yra laiko patikimi ir jų patikimumą prilygino alkotesteriams.
„Tai yra patikrinti prietaisai, jie rodo tikslius duomenis. Tikrinama benzininių variklių anglies monoksido koncentracija, o dyzelinių variklių – dūmingumo kiekis.
Prietaisų patikimumas yra pakankamai aukštas, kad būtų galima pasitikėti. Čia lygiai taip pat, kaip būna ir su alkotesteriais. Asmenys sako, kad jiems parodė kažkaip ne taip, bet visi suprantame, kad tai yra labai reti atvejai, kada tokie tikslūs ir brangūs prietaisai klysta“, – palygino E.Skrebė.
Paaiškino, kur kreiptis ir kaip atskirti pareigūnus
Kai kurie vairuotojai sako, jog filmuos aplinkosaugininkus, tikrinančius automobilius. E. Skrebė nurodė, kur gali kreiptis vairuotojai, jei mano, kad buvo pažeistos jų teisės.
„Dėl netinkamų pareigūnų veiksmų galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento Vidaus tyrimų skyrių. Mes irgi visada filmuosime, tai turėsime visiškai objektyvią abipusišką medžiagą“, – trumpai atsako E.Skrebė.
E. Skrebė taip pat paaiškino, kaip atskirti vairuotojus stabdančius aplinkos apsaugos pareigūnus.
„Bus automobilis, ženklintas specialiais ženklais, tai yra aplinkos apsaugos ženklas su užrašu: „Lietuvos aplinkos apsauga“. Oranžinės spalvos ženklas ant automobilių šonų ir gale oranžinės juostos, o ant stogo mėlynos spalvos švyturėliai su užrašu: „Aplinkos apsauga“, – paaiškino E.Skrebė.
„Visais atvejais pareigūnas prisistatys, nurodys sustabdymo priežastį, pareikalavus, pateiks pareigūno galias patvirtinantį pažymėjimą“, – pridūrė E.Skrebė.
Saugaus eismo ekspertas – valstybei svarbu susirinkti baudas
Laidoje dalyvavęs saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas naująją tvarką įvertino kritiškai – pasak specialisto, dar neaiškūs atsakymai į daugybę klausimų. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar nustačius normų neatitikimą reikės kartoti visą techninę apžiūrą, ar tik taršos patikrą. Naująją tvarką, pagal kurią aplinkosaugininkai galės stabdyti automobilius, tikrinti taršą ir bausti viršijus normas, saugaus eismo ekspertas pavadino būdu pasipinigauti.
„Valstybė pasidarė kaip jai būtų naudinga surinkti tam tikras baudas, mokesčius, nes už tai, jeigu dūmingumas neatitinka – bus bauda ir naikinama techninė apžiūra, taip buvo skelbiama visiems. Lietuvoje dalinai pagrindinis valdžios asmenų dalykas – organizuoti, kaip nubausti. Labai daug policininkų patapo valdžios atstovais ir jų logika buvo tiktai bausti“, – sakė V. Sadauskas.
Saugaus eksperto nuomone, prieš kalbant apie baudas, pirmiau reikėtų skatinimo ir švietimo keliu.
Jeigu anksčiau, pavyzdžiui, įvedamos bet kokios Kelių eismo taisyklės, tai metus būdavo skatinama, rodoma, aiškinama ir po 2–3 metų pradedama bausti“, – teigė V.Sadauskas.
V. Sadausko teigimu, institucijos automobilius turėtų stabdyti kartu, o ne darbus dirbti atskirai – tai esą parodo valdžios institucijų norą turėti daugiau galios.
„Anksčiau niekuomet jokiu būdu nei Aplinkos ministerija, nei jokios inspekcijos neturėjo teisių stabdyti, švyturėlių, dirbdavo kartu [su kitomis įstaigomis]. Policininkai pasitikrina dokumentus, aplinkosaugininkai pasitikrina savo. Dabar gaunasi taip, kad kiekvienas nori dirbti atskirai“, – pasakojo V.Sadauskas.
Pasigenda tinkamos komunikacijos
Laidoje dalyvavo ir kitas saugumo ekspertas – Saulius Šuminas. Jo teigimu, pagrindinė padaryta klaida – komunikacijos trūkumas. Esą vairuotojams kyla daugybė neaiškumų, kaip bus vykdomas transporto priemonių stabdymas.
„Turiu įtarimą, kad didžiajai daugumai vairuotojų nelabai iki galo aišku. Galybė klausimų, kadangi aš asmeniškai per savo ilgą vairavimo karjerą nesu nė karto sustabdytas aplinkosaugininkų, tai spėju, didžioji dauguma vairuotojų taip pat. Komunikacijos ir didesnio aiškumo eilinį kartą pritrūko. Kaip atrodys, kokie tie patikrinimai, kas tikrins, kada tikrins, kokiu paros metu? Tokių detalių tikrai trūksta“, – pastebėjo S. Šuminas.
Pasak saugaus vairavimo eksperto, pirmiausiai tikrinti reikėtų ne lengvuosius automobilius, o sunkųjį transportą. Šiam tikslui pasiekti aplinkosaugininkai galėtų pasiekti duomenų bazių duomenis.
„Kitas momentas – didesnę taršą sudaro sunkus transportas – autobusai, vilkikai. Jie sudaro kokius 20 proc.
Vėlgi klausimas, kaip institucijos naudojasi duomenimis? Yra tam valstybės registrai, sunkusis transportas daugiausia priklauso juridiniams asmenims ir registruose yra duomenys, koks to transporto amžius, kokio „Euro“ standarto varikliai yra“, – pataria S. Šuminas.
Nukentės eiliniai vairuotojai
S. Šumino teigimu, naujoji tvarka neturės didelės įtakos užkietėjusiems pažeidėjams – jie ir taip žino, jog nesilaiko taršos normų, tačiau labiausiai kenks eiliniams vairuotojams, daug nežinantiems apie savo transporto priemonę.
„Kai mes kalbame apie tuos piktybiškus pažeidėjus, kurie išsipjovė katalizatorius, jie aiškiai žino, kad tarša viršija, tai yra viena istorija. Jeigu mes kalbame apie eilinį vairuotoją, kuris galbūt pats nežino, kad tarša viršija normą ir jam iš karto naikinti techninę apžiūrą – mažų mažiausiai neteisinga“, – svarstė S. Šuminas.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, jog aplinkosaugos darbuotojai patikrins tik labai nedidelį kiek transporto priemonių – mažiau nei 1 procentą.
„Kiek pamenu, informacija buvo pateikta, kad per metus jie patikrins turbūt ne daugiau kaip 15 tūkst. automobilių, kas nuo viso transporto priemonių parko sudarytų nepilną procentą. Turbūt suprantame, kad didesnis poveikis vargu ar įmanomas“, – teigė S. Šuminas.
