Jau daugelį metų pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje išlieka ŠKL. Tyrimai rodo, kad 2023 m. vien ŠKL pareikalavo daugiau nei 19 tūkst. gyvybių. Ypač didelė rizika tenka vyrams nuo 35 iki 64 metų – šioje grupėje mirtingumas net iki 4,5 karto viršija moterų rodiklius.
Ne viskas vien juoda
Lietuvos kardiologų draugijos narė, gydytoja kardiologė prof. Jolita Badarienė konstatavo, kad Lietuva vis dar priskiriama labai didelės kardiovaskulinės rizikos valstybių grupei.
„Tai reiškia, kad tie asmenys, kurie gyvena Lietuvoje, laikosi čia įprastų gyvenimo būdo taisyklių, vis tik turi šiek tiek didesnę riziką numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei kitų šalių gyventojai“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Tačiau kartu profesorė atkreipė dėmesį, kad visko vien juodomis spalvomis piešti nereikėtų, mat jau yra stebima mirtingumo mažėjimo tendencija: „Ypač tai matoma darbingo amžiaus žmonėmis. Lyginant 2022 ir 2023 m. duomenis, 16–64 metų amžiaus vyrų grupėje fiksuota 211, tuo metu tarp to paties amžiaus moterų – 86 mažiau mirčių.“
Jos teigimu, viena priežasčių, kodėl mirtingumas sumažėjo, galėtų būti Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią pasitikrinti gali visi tikėtinai sveiki 40–64 m. amžiaus asmenys.
„Čia yra kalbama apie žmones, kurie dar neturėjo širdies ir kraujagyslių ligų. Ši programa yra skirta išaiškinti rizikos veiksnius. Galvoju, kad jų korekcijai skiriamas didelis dėmesys galbūt prisideda prie minėtos mirtingumo mažėjimo tendencijos“, – svarstė gydytoja.
Nesitiria, nes apie pavojingą situaciją nė neįtaria
Vis tik nors gali profilaktiškai nemokamai atlikti tyrimus dėl cholesterolio, maždaug pusė gyventojų to nedaro. Pašnekovės teigimu, atsakymą iš dalies sufleruoja paprastas faktas – žmogus nejaučia padidėjusios cholesterolio koncentracijos.
„Įsivaizduokite, žmogus gyvena sveikai, gerai, keliauja, dirba ir džiaugiasi gyvenimu, tad kodėl dabar jis turėtų eiti ir kažką papildomai atlikti? Turbūt kažkas turėtų jį informuoti: „Klausyk, pilieti, tau jau laikas ateiti pasidaryti tam tikrą tyrimą“. Pagal prevencinę programą asmenimis nuo 40 metų ir yra atliekama lipidograma“, – pastebėjo J. Badarienė.
Pasak jos, jei šeimoje yra giminaičių vyrų, kuriuos infarktas, insultas ar staigi mirtis ištiko iki 55-erių, o moterų – iki 60 m., pasitikrinti verta ir nesulaukus 40-ies, gal net būnant vos 16–20 metų.
„Man labai įsiminė atvejis, kai 33 metų vaikinas turėjo širdies ir kraujagyslių ligą, jau nustatyti aukšti cholesteroliai, o jo brolis staiga mirė 40-ies metų amžiaus. Tai tokio žmogaus vaikui būtinai turi būti padaryti tyrimai.
Įsivaizduokite, žmogus gyvena sveikai, gerai, keliauja, dirba ir džiaugiasi gyvenimu, tad kodėl dabar jis turėtų eiti ir kažką papildomai atlikti?
Kitas pavyzdys – paciento dėdei buvo įvykęs ūminis miokardo infarktas, staigi koronarinė mirtis būnant 42 metų amžiaus. Tai žmogus iš karto atliko lipidogramas savo vaikams ir rekomendavo savo seserų vaikams.
Taigi čia jau kalbame apie šeiminę dislipidemiją, ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligą. Jeigu ji yra šeimoje, būtina nueiti pasidaryti lipidogramą tiek jauniems suaugusiems, tiek vaikams“, – akcentavo kardiologė.
Giriasi, kad nesilanko pas gydytojus
Profesorė svarstė, kad kitą kartą žmonės tiesiog neturi laiko ar noro profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją, galvoja, kad viskas yra tvarkoje. „Pati stebiu ir iš savo aplinkos, kad jei jautiesi gerai, labai sunku nueiti pas gydytoją. Tai tampa lyg sveiko, gero gyvenimo įrodymu, kad štai nė karto nebuvau pas gydytoją.“
Profesorė atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbų ŠKL rizikos veiksnį – padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, kuris dažnai pacientui jau duoda apie save žinoti. „Tada atsiranda skausmai pakaušyje, galvos skausmai, tvinkčiojimas, raibuliuoja akyse, tada jau yra simptomai, kad turiu nueiti pas gydytoją, o cholesterolio padidėjimo nejaučia“, – tyrimus ragino pasidaryti ji.
Gydytoja ragino išsitirti ne tik tuos, kurių šeimoje jau buvo sergančių ŠKL ir yra šeiminės dislipidemijos rizika, bet patys serga kitomis ligomis – cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga arba jų funkcijos nepakankamumu.
„Jau nekalbu apie tuos asmenis, kurie jau sirgo kažkokia kardiovaskuline liga – miokardo infarktu, insultu, buvo priešinfarktinė būklė, praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Šie asmenys būtinai turi žinoti savo cholesterolio koncentraciją“, – vardijo J. Badarienė.
Mityba cholesterolį padeda sumažinti tik 20 proc.
Paklausta, kaip galima pačiam žmogui valdyti cholesterolio koncentraciją kraujyje, gydytoja teigė, kad ją sumažinti yra gana sunku. Tačiau pasistengti tą padaryti galima puoselėjant sveikos gyvensenos įpročius.
Pakeitus gyvenimo įpročius didesnė tikimybė, jog žmogus nenutuks, neturės antsvorio, tad didesnė tikimybė, kad bus normalesnė cholesterolio koncentracija.
„Tai yra tokie elementarūs dalykai kaip sveikos mitybos įpročiai, šiandien kalbame apie Viduržemio jūros dietos principus – valgyti daug daržovių, 4–5 lėkštes per dieną. Galbūt valgyti daugiau žuvies, nors sutinku, kad Lietuvoje jos daug neturime, bet yra įvairių sezoninių daržovių.
Kažkiek reikėtų mažinti mėsos suvartojimą, ypač raudonos mėsos. Europos kardiologai sako, kad nereikėtų valgyti raudoną mėsą daugiau nei du kartus per savaitę, turėtų vyrauti balta mėsa, tai yra vištienos krūtinėlė, kalakutiena.
Reikia vengti saldžių patiekalų – bandelių ir sausainių, jų kepimo procese susidaro transriebalai. Reikėtų galvoti apie sveikatai palankesnius produktus – sausainius turėtų pakeisti vaisiai“, – vardijo kardiologė.
Vis tik, nors mitybos principai svarbūs, deja, geriausiu atveju jie cholesterolį padės sumažinti tik 20 proc. „Bet pakeitus gyvenimo įpročius didesnė tikimybė, jog žmogus nenutuks, neturės antsvorio, tad didesnė tikimybė, kad bus normalesnė cholesterolio koncentracija“, – pridūrė ji.
Būtinas aktyvus gyvenimo būdas
Be kita ko, būtina užtikrinti ir pakankamą fizinį aktyvumą. „Pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas, per savaitę vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas turėtų trukti nuo 150 iki 300 minučių, o jei labai didelio intensyvumo – nuo 75 iki 150 minučių per savaitę.
Jau girdžiu oponentus, kurie sako, kad nėra laiko sportuoti, eiti į salę. Sutinka, kad galbūt išties nėra, bet aš kalbu apie aktyvų gyvenimo būdą. Bet koks pajudėjimas yra naudingas sveikatai.
Jeigu asmuo gyvena 3 arba dirba 4 aukšte, galbūt pavyktų kasdien lipti laiptais, o ne naudotis liftu. Jeigu parduotuvė yra už kelių šimtų metrų ar kilometro, gal pavyktų iki jos nueiti pėsčiomis, galbūt galima numinti iki darbo ar miesto centro dviračiu. Noriu pasakyti, kad tą fizinį aktyvumą galima inkorporuoti į savo kasdienį gyvenimą“, – patarimais dalinosi gydytoja.
Ji pabrėžė, kad bet koks pajudėjimas ilgiau pasėdėjus jau yra naudingas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
