Plačiau papasakojęs apie tai, kuo mums svarbios omega-3 riebalų rūgštys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas teigė, kad šių būtinų medžiagų gauti su maistu ne taip paprasta.
„Pats vartoju omega-3 polinesočiąsias riebalų rūgštis kapsulėmis, nes su jų gauti su maistu praktiškai neįmanoma. Jų galėtume gauti su riebiomis žuvimis – lašiša, skumbre, tačiau jų valgyti reikėtų gana daug.
Tad tų omega-3 riebalų rūgščių su įprastu maistu nesusirenkame, nes, pavyzdžiui, augaliniuose aliejuose jų šiek tiek yra, bet gana mažai, ten daugiau yra omega-6 riebalų rūgščių. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykį.
Idealu būtų vienas su vienu, bet to pasiekti neįmanoma, tad rekomenduojama bent 1 su 5. Bet, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų mityboje, yra 1 su 30, o kartais – ir 1 su 50. Taigi matome, kiek mažai gauname omega-3 riebalų rūgščių. Kita problema, kai gaunama per daug omega-6 rūgščių, jos net slopina omega-3 įsisavinimą“, – kalbėjo jis.
Atsargiau vartojantiems kraują skystinančius vaistus
Tiesa, profesorius atkreipė dėmesį, kad labai svarbu renkantis papildus atkreipti dėmesį į jų sudėtį: pagrindinės omega-3 riebalų rūgštys – eikozapantaenas ir dokozahaeksaenas – turėtų sudaryti maždaug 1000 mg.
Taip pat labai svarbu ir neviršyti nustatytos dozės kadangi šios medžiagos veikia kaip antioksidantai, viršijus jų kiekį jie gali pradėti veikti kaip oksidantai.
Omega-3 riebalų rūgščių galėtume gauti su riebiomis žuvimis – lašiša, skumbre, tačiau jų valgyti reikėtų gana daug.
„Be to, omega-3 riebalų rūgštys šiek tiek skystina kraują, tad tie žmonės, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, turėtų į tai atkreipti dėmesį, pasitarti su gydytoju.
Ir būtų tokia rekomendacija polinesočiąsias riebalų rūgštis suvartoti vakare – kadangi šiek tiek skystina kraują, miegant kraujo tėkmė bus geresnė, tada ir aprūpinimas deguonimi bus geresnis“, – patarė R. Stukas.
Saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų
Pakankamas omega-3 riebalų rūgščių suvartojimas svarbus širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijai ir apskritai ilgaamžiškumui. Pasak R. Stuko, ne veltui Viduržemio jūros regiono šalyse yra sumažėjęs sergamumas kardiovaskulinėmis ligomis.
„Neatsitiktinai yra ir tokia Viduržemio jūros dieta arba net maisto piramidė, ten jūros gėrybės, riebios žuvys sudaro gana didelę dalį tarp visų maisto produktų. Ir pasižiūrėjus tų šalių sergamumo ir mirtingumo situaciją, matome kad ten ŠKL paplitimas labai mažas“, – pastebėjo profesorius.
Paklaustas, ar pats laikosi kažkokių dietų ar mitybos strategijų, pašnekovas teigė valgantis viską, atsižvelgdamas į sveikos mitybos principus ir rekomendacijas.
Reikia pasistengti, kad kiek galima visko daugiau gautume su įprastiniu maistu.
„O į dietas žiūriu gana kritiškai, nes žmogaus mityba neturi būti apie tai, kad štai pasilaikysiu tam tikros dietos, o po to – jau nebe. Mityba turi tapti gyvenimo būdo sudėtine dalimi ir tai nėra kažkokia dieta.
Žmogus susibalansuoja savo mėgstamus produktus, žinodamas, kurie sveikatai palankesni, kurie – ne, pagal tai renkasi, kurių valgyti daugiau, kurių – mažiau. Bet kad išgirdus ar perskaičius apie kažkokią dietą ja aklai sekti nėra gerai, nes kas vienam tinka, kitam gali netikti, kiekvieno organizmas yra individualus“, – pastebėjo R. Stukas.
Būtina medžiagų įvairovė
Pasak profesoriaus, svarbiausia yra maisto produktų įvairovė, nes kiekvienas jų savo sudėtyje turi skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų ir vienas kuris produktas neturės jų visų.
„Taigi maisto įvairovė padeda užtikrinti medžiagų poreikį“, – pastebėjo R. Stukas.
Vis tik tiek omega-3 riebalų rūgštimis, tiek, pavyzdžiui, neretai žuvų taukuose esančiu ir vitaminu D rekomenduojama pasirūpinti papildomai, mat su maistu ar saule šių medžiagų gaunama nepakankamai.
„Bet reikia pasistengti, kad kiek galima visko daugiau gautume su įprastiniu maistu. Nes jį valgant nėra suvartojama kažkokia išgryninta substancija, o gauname įvairių medžiagų. Be to, tam, kad geriau įsisavintų vienos ar kitos medžiagos, jos turi būti tam tikru santykiu, vienos pagerina kitų įsisavinimą.
Pavyzdžiui, yra riebaluose tirpus vitaminas D, jei vartojamas su žuvų taukais, yra gerai įsisavinamas. Tiesa, galimi ir antialimentiniai veiksniai, kai viena medžiaga trukdo kitos įsisavinimui“, – kalbėjo mitybos ekspertas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad didžiausia lietuvių mitybos klaida – suvartojama per daug gyvūninės kilmės riebalų ir per mažai daržovių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
