Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.
Užplūdo klientai ir trūksta pajėgumų
Į ukrainietiškus restoranus plūsta paramą Ukrainai norintys išreikšti žmonės. Vienas iš tokių restoranų – „Leleko“. Tai yra ukrainietiškos virtuvės restoranas.
Kaip pasakoja restorano vadovė Eglė Dalšėdienė, atėję pavalgyti žmonės dažnai pamini, kad užsuko išreikšti palaikymą Ukrainai.
„Pas mus dar COVID-19 trys virėjai susirgo, tai mes tiesiog lūžtame, dirbame be išeiginių. Mes patys atiduodame 15 proc. nuo apyvartos, bet klientams – dar neprisiruošėme – galvojome padėti kažkokią aukų dėžutę ar ką nors, kad jie būdami pas mus galėtų prisidėti“, – tv3.lt pasakoja E. Dalšėdienė.
Moteris juokiasi, kad susirgus keliems darbuotojams ir išaugus klientų srautams, dabar jai pačiai tenka stovėti virtuvėje ir gaminti maistą.
Šiuo metu „Leleko“ tiesioginių ryšių su Ukraina neturi. Vis dėlto E. Dalašėdienė pasakoja, kad nuo kovo 1-osios restorane turėjo pradėti dirbti šefas iš Ukrainos.
„Jis viską metė ir išlėkė į Ukrainą su sūnumi. Laukėme ir nesulaukėme“, – atsidūsta E. Dalašėdienė.
Į Lietuvą jau plūsta ukrainiečiai, lietuviškos įmonės yra skatinamos įdarbinti ukrainiečius. E. Dalašėdienė sako, kad „Leleko“ norėtų priimti dirbti ukrainiečių. Kitą savaitę į darbą turėtų grįžti du COVID-19 persirgę virėjai, tad labiausiai restorane trūks aptarnaujančio personalo – padavėjų.
„Tačiau čia reikia lietuvių kalbos. Nežinau, ar mes turėsime galimybę priimti nekalbančius. O į virtuvę tikrai priimtume, tačiau paiešką bandysime surengti kitą savaitę“, – teigia E. Dalašėdienė.
Žmonės ateina pasiteirauti, kaip sekasi
Ukrainietiškų patiekalų restorane „Borsch“ pastarosiomis dienomis taip pat daugiau klientų nei įprasta. Kaip sako restorano direktorė Gražina Šablo, klientų restorane netrūko niekad, bet prasidėjus karui jų dar padaugėjo.
„Ateina pasiteirauti, kaip sekasi, kartu ką nors užsisako, pavalgo. Gražiai bendrauja, kalbasi, pasiklausia. Mes su vyru turime draugų ir giminių Ukrainoje, nepasakyčiau, kad susidomėjimas, bet palaikymas yra“, – tv3.lt pasakoja G. Šablo.
G. Šablo vyro tėvai buvo ukrainiečiai, Ukrainoje yra likę jo giminaičių. Būtent dėl vyro ukrainietiškų šaknų ir kilo idėja kurti ukrainietišką restoraną.
Ukrainiečių šiame restorane šiuo metu nedirba. G. Šablo sako, kad restorane dirba lenkų, rusų, lietuvių tautybės žmonės. Kadaise restorane dirbo viena ukrainietė moteris, tačiau jų keliai išsiskyrė.
Darbuotojų restoranui kol kas netrūksta, tačiau jei nutiktų taip, kad į restoraną ateitų ukrainietis ir paprašytų darbo, G. Šablo tai svarstytų.
„Priklausys nuo to, kas ateina, kokio darbo nori, ką gali ir ką moka. Taip pat, ar pas mus bus poreikis“, – sako G. Šablo.
Restoranas paramos ukrainiečiams iš klientų nerenka.
„Mes su vyru laikomės kitos nuostatos. Mes mokame mokesčius, nevėluojame, o Vyriausybė žino, kur juos padėti ir kaip geriau pinigus paskirstyti“, – teigia G. Šablo.
Su Ukrainoje likusiais giminaičiais ir draugais G. Šablo bendrauja.
„Mes asmeniškai remiame jau daug metų ir ne tik Kijeve gyvenančius. Tačiau tai yra mūsų asmeninė parama, o iš įmonės – ne“, – sako G. Šablo.
Rusiškos virtuvės restoranuose nuotaikos kitokios
Kiek kitokios nuotaikos rusų restoranuose. „Čagino restoranas“ Vilniuje ir Palangoje kviečia paragauti rusų aukštuomenės patiekalų. Nors šio restorano savininkai ir vadovai yra lietuviai, žmonės „Čagino restoranui“ siuntinėja piktas žinutes, nuotraukas ir atsiliepimus.
Restorano vadovė Laura Raupelienė pabrėžia, kad „Čagino restoranas“ be to, kad gamina rusiškos virtuvės patiekalus, niekaip nėra susijęs su Rusija. Vis dėlto, kaip pastebi moteris, kai kurie žmonės to nesupranta.
„Pastebėjome, kad deda po vieną žvaigždutę restoranui ir siunčia visokias baisias nuotraukas bei tekstus mums. Suprantame, kad esame tiksinti bomba, gali net langus išdaužti, Molotovo kokteilį įmesti. Mes suprantame, kad ir taip gali atsitikti, bet mes nelabai ką stipriai galime pakeisti“, – guodžiasi L. Raupelienė.
Kol kas daugiausiai komentarų atlaikyti reikia internetinėje erdvėje. L. Raupelienė sako, kad realiai dirbant restorane matyti, jog sumažėjo klientų srautai ir padaugėjo rezervacijų atšaukimų. Vis dėlto kiek tiksliai sumažėjo apyvarta, L. Raupelienė įvardinti negali.
„Rezervacijos atšaukimas nebūtinai 100 proc. su tuo susijęs. Buvo atšaukimai dėl COVID-19, galbūt dabar daugiau dėl to (Rusijos karo prieš Ukrainą – aut. past.) Negalime pasakyti tiksliai, bet šiek tiek jaučiame, kad atšaukinėja rezervacijas“, – teigia L. Raupelienė.
Restoranas planuoja atsisakyti rusiškos virtuvės, tačiau tai užtruks. Reikės keisti praktiškai viską.
„Visi žmonės yra skirtingi, mes nesame operatyvūs ir greiti. Negali taip, reikia juk ir kitų sprendimų priimti – kas kita, į kokią kitą sritį keisti? Tai yra ilgas darbas, o ne greitai padaromas. Išeina, kad reikia galvoti naują verslo idėją“, – aiškina L. Raupelienė.
Restorano „Facebook“ paskyroje ant profilio nuotraukos yra uždėta Ukrainos vėliava, rašydami įrašus platfromoje, restorano atstovai prideda prierašą „Mes už taiką“.
Prisideda prie paramos Ukrainai
L. Raupelienė teigia, kad restorano savininkai prisideda prie paramos Ukrainai, ketina apgyvendinti ukrainiečius, aukoja prieš Rusijos agresiją kovojantiems žmonėms.
Pasak vadovės, Palangoje esančiame „Čagino restorane“ dirba viena ukrainietė, vasarą planuojama priimti dirbti daugiau ukrainiečių.
„Žinias žiūrėdama tris kartus nusiverkiu, net sunku apie tai šnekėti. <…> Kaip ir kiti verslai, visur žmonių trūksta, tikrai mielai priimsime. Tik kad valstybė leistų dokumentus lengviau tvarkyti ir kad jie jaustūsi saugūs, galėtų laikinai čia pagyventi“, – graudinasi L. Raupelienė.
Šimonytė ragina laikytis rimties
Premjerė Ingrida Šimonytė dar anksčiau šią savaitę skatino laikytis rimties, vengti išpuolių prieš rusus ir baltarusius, nes jie yra mūsų šalies piliečiai, o bet kokios provokacijos ir kiti dalykai gali būti panaudoti rusų ir baltarusių propagandinės mašinos.
„Nesinorėtų pamatyti, kad atsirastų kažkokių priekaištų Lietuvos piliečiams, bandant jiems kažkaip priskirti Putino ar Lukašenkos nusikaltimų krūvį ar dalį vien dėl jų tautybės. <...>
Tam reikia visomis išgalėmis užkirsti kelią, kadangi taip – ne paslaptis, kad yra turbūt visose valstybėse žmonių, kuriems ponas Putinas dėl nesuvokiamų priežasčių atrodo vertas kažkokių komplimentų ar kažkokių teigiamų jausmų, tačiau paprastai tie dalykai niekaip nėra susiję su žmonių tautybe“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
