Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito. Dažniausiai apklausose dalyvavę respondentai atsakė, kad pagrindinė emigracijos priežastis yra finansinio stabilumo poreikis.
Tenkintų ir mažesnis atlyginimas, nei uždirba užsienyje
Tiesa, gerėjantis darbo užmokestis Lietuvoje vis dažniau yra įvardijamas kaip sugrįžti skatinantis faktorius, o grįžusius tenkintų ir mažesnė, nei uždirbama užsienyje, alga. Norintys grįžti tautiečiai Lietuvoje dirbtų už mėnesinį darbo užmokestį nuo 1200 iki 2000 eurų į rankas.
Užimtumo tarnybos užsakymu atliktos apklausos, kurios rezultatai buvo lyginami su tokios pačios apklausos, atliktos 2020 metais, duomenimis, dauguma apie sugrįžimą svarstančių lietuvių dirba gamybos, pramonės, statybos nei nekilnojamojo turto sektoriuose.
Iš surinktų duomenų aiškėja, kad daugėja norinčiųjų grįžti tų emigrantų, kurie svetur gyvena ilgiau nei penkerius metus. Nepaisant sėkmingos integracijos užsienio šalyje, ateitį su Lietuva sieja net 55,1 proc. respondentų – tai yra 14,6 proc. daugiau nei buvo 2020 metais. Dažniausiai tokį atsakymą pateikė lietuviai, gyvenantys Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Vokietijoje.
Grįžti paskatintų ne tik pinigai, bet ir socialinės galimybės
Nors daugumą užsienyje gyvenančių lietuvių grįžti į Lietuvą paskatintų stabilumą garantuojantis atlyginimas, emigrantams svarbi ir socialinė aplinka bei karjeros galimybės.
Dauguma apklausos respondų įvardijo, kad labiausiai reemigruoti paskatintų geras atlyginimas, tačiau taip pat daugiau nei pusei rūpi ir šeima, draugai, artimieji. Kiek mažiau – beveik trečdalis atsakiusiųjų, tikėtųsi dirbti mėgstamą darbą, o ketvirtadaliui apklausos dalyvių svarbu ir kultūriniai bei politiniai pokyčiai visuomenėje.
Užimtumo tarnybos direktorė I. Balnanosienė pabrėžia, kad į Lietuvą grįžusiems žmonėms svarbu rasti ne tik gerai apmokamą darbo vietą, bet taip pat pasirūpinti ir savo šeima. Užsienyje gyvenantys lietuviai, svarstantys apie grįžimą į Lietuvą, kelia klausimus apie savo vaikų ateitį: ar pavyktų rasti vietą darželiuose bei mokyklose, jiems svarbu, kad atžaloms būtų suteikta galimybė mokytis pagal integruotas mokymosi programas, kadangi dalis emigrantų vaikų lietuvių kalba nekalba. Taip pat išreiškiamas susirūpinimas ir dėl specialių poreikių turinčių emigrantų vaikų švietimo.
Apsigyventų ne tik į didmiesčiuose, bet ir į regionuose
Kaip pabrėžia Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyrius vedėja Indrė Laučienė, užsienyje gyvenantys lietuviai ketintų grįžti ne tik į didžiuosius Lietuvos miestus, bet taip pat galėtų patenkinti darbo jėgos trūkumąregionuose:
„Grįžtantieji domisi galimybe gyventi ne tik didžiuosiuose miestuose – nežymiai, tačiau mažėja norinčiųjų gyventi didžiuosiuose miestuose ir daugėja norinčių gyventi regionuose“, – sakė I. Laučienė.
Taip pat ji pabrėžia, kad dauguma grįžti svarstančių lietuvių yra nuo 35 metų amžiaus: „Tai yra aktyvaus ir darbingo amžiaus piliečiai, kurie galėtų sėkmingai integruotis į darbo rinką“, – akcentavo Užimtumo tarnybos specialistė.
„Šie duomenys rodo, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos ir stabiliai augantys atlyginimai Lietuvoje ima keisti išvykusiųjų nuostatas. Žinoma, mūsų laukia dar ilgas kelias, tačiau vienu svarbiausių tikslų yra kuo efektyviau ir objektyviau perteikti svetur gyvenantiems mūsų žmonėms informaciją apie sąlygas gyventi, mokytis, dirbti mūsų šalyje. Tai mes ir darome“, – pabrėžė I. Balnanosienė.
