„Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
R. Haloučanka taip pat pareiškė, kad Baltarusija Lietuvai pasiūlė dialogą šiuo klausimu.
„Pateikėme pasiūlymą surengti konsultacijas teisinėje srityje ir apibrėžti mūsų tolesnius santykius“, – pridūrė jis.
Premjeras žurnalistams Minske patvirtino, kad Lietuva nebepriima baltarusiškų sąstatų, kuriais į Klaipėdos uostą gabenamos „Belaruskalij“ trąšos.
„Taip, iš tikrųjų. Jie [Lietuva] nebepriima mūsų sąstatų su kalio chloridu, kurie vyko į Klaipėdos uostą, kad būtų iškrauti“, – pareiškė jis.
Pasak R. Haloučankos, esant tokiai padėčiai Minskas kalio trąšas nukreipė į Rusijos uostus.
„Jau ilgą laiką ruošėmės tokiai situacijai, tai buvo paskelbta. Kaip ir žadėjome, perorientavome savo tiekimą [į Rusijos uostus]“, – pareiškė premjeras.
„Dėl ilgesnio atstumo Rusijoje gamintojai neteks tam tikros dalies grąžos, bet tai kompensuos pasaulinis kainų kilimas. Iš esmės nieko nepraradome, o galbūt net prarado Lietuvos ekonomika“, – kalbėjo jis.
Be to, R. Haloučanka pareiškė, jog baltarusiai sieks iš Lietuvos prisiteisti baudas už sutarčių nutraukimą ir dėl to jau pateiktas ieškinys Lietuvos teismams.
„Tai didelės sumos, ir Lietuvoje jau buvo diskusijų, kaip sumokėti baltarusiams tokią milžinišką sumą, jei be jokios priežasties nutraukiame sutartį“, – teigė Baltarusijos premjeras.
Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS sakė, kad geležinkeliais iš Lietuvos per Baltarusiją gabenama nedaug krovinių.
„Tai gali būti kažkokie kroviniai į Ukrainą, „Orlen“ ir „Achema“, o su Rusija nieko iš mūsų nėra“, – kalbėjo jis.
„Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius Michalas Rudnickis praėjusį lapkritį BNS teigė, kad jau išbandė alternatyvų krovinių vežimą geležinkeliais į Ukrainą – per Lenkiją, o ne per Baltarusiją, ir naujuoju maršrutu jau gabeno apie 8 proc. produktų.
„Mes turime būti pasiruošę įvairiems variantams. Norėjome pabandyti ir pasitvirtinti, kad yra tokia alternatyva. Maršrutas nėra ilgesnis, bet mažiau patogus, nes reikia du kartus keisti riedmenis“, – tąkart kalbėjo M. Rudnickis.
