Esą dar po 15 metų lietuvių pragyvenimo lygis neturėtų nusileisti kitoms išsivysčiusioms Europos valstybėms.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Šiauliuose įsikūrusioje įmonėje „Mande Wood“ treji metai iš eilės gimsta lauko pirtys ir kubilai. Įmonė kol kas veikia sėkmingai, nuolat po truputį plečiasi.
„Dėl Lietuvos rinkos lyginant su praėjusiais metais jaučiame, kad 50 procentų užsakymų išaugo, 70 procentų produkcijos keliauja į užsienį. Turime dvi gamybines patalpas, planuojame šiais metais atsidaryti ir trečias gamybines patalpas“, – pasakoja įmonės atstovas Benas Girininkas.
Lietuvos bankas šalies verslui ateitį piešia šviesesnėmis spalvomis nei anksčiau. Ekonomikos sulėtėjimą esą keičia geresni laikai.
„Pagaliau ledas pajudėjo, pagaliau matome, kad šalies ekonomiką kaustęs įšalas atsitraukia“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Algos šiemet augs dešimtadaliu
Lietuvos bankas atnaujino savo ekonomines prognozes. Pasak valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, bendrasis vidaus produktas, kuris parodo, kiek buvo pagaminta prekių ir suteikta paslaugų šalies teritorijoje, per metus augs beveik dviem procentais, šiek tiek greičiau nei bankas prognozavo kovo mėnesį.
„Ekonomikos atsigavimas sietinas su pagerėjusia išorės paklausa, o tai timpteli visą eksportą aukštyn, taip pat auga pajamos, nuslopo infliacija, padidėjo perkamoji galia, tai sustiprino vartojimą“, – tikina G. Šimkus.
„Tų gerų žinių vis daugėjant tikėtina, kad ekonomika pagreitį tik didins ir tas bendras rezultatas turėtų gautis didesnis nei manyta praėjusių metų pabaigoje“, – kalba Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot Lietuvos banko, darbo užmokestis šiemet vidutiniškai augs dešimtadaliu, o kitąmet sieks pusdevinto procento. Gyventojų perkamoji galia ir toliau augs, nes, anot specialistų, infliacija bus mažesnė.
„Atlyginimų augimas neišsikvepia, neslopsta ir, matyt, stebėsime ir viešojo sektoriaus tolesnį atlyginimų augimą tiek šiemet, tiek kitąmet. Jei minimali mėnesinė alga bus padidinta bent 10 procentų, tai vienareikšmiškai kaitins atlyginimų augimo tendencijas“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Tiesa, toks spartus atlyginimų augimas, pasak ekonomistų, ilgainiui Lietuvai gali pridaryti bėdų.
„Jeigu bus per daug didinamos darbo sąnaudos, mes galime prarasti eksporto rinkas ir matysime didėjantį nedarbo lygį“, – kalba „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvos progresas yra sparčiausias
Lietuvos bankas taip pat pristatė, kokią pažangą pagal pragyvenimo lygį šalies ekonomika padarė nuo įstojimo į Europos sąjungą.
„Dabar mes esame kažkur tai 83 procentai nuo euro zonos vidurkio. Prieš 20 metų buvo 45 procentai. Tai yra milžiniška, sparti mūsų pragyvenimo, mūsų šalies žmonių pragyvenimo lygio augimas“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Šimkus.
„Lietuvos progresas buvo sparčiausias, nebuvo nė vienos kitos valstybės, kuri prieš 20 metų prisijungė prie Europos sąjungos, tokiais tempais artėtų pagal pragyvenimo lygį, pagal perkamosios galios augimą, pagal skurdo mažėjimą“, – užtikrina ekonomistas Mačiulis.
Visgi gyventojai, dėl pragyvenimo lygio Lietuvoje, stoja į dvi stovyklas:
„Man atrodo, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje tikrai gerėja.“
„Kuo toliau, tuo sunkiau išsilaikyti, ypač auginant mažus vaikus, tai nėra lengva.“
„Tikrai gerėja, pensijos didėja.“
„Sunku šeimas išlaikyti.“
„Mažos algos, pensijos mažos, norėtumėm didesnių pensijų.“
„Nėra labai, labai blogai.“
„Aš pragyvenu, reikia skaičiuoti pinigus ir nereikia verkti.“
Reikia investicijų iš užsienio
Tiesa, toliau artėti prie turtingesnių Vakarų valstybių, pasak Lietuvos banko, bus sudėtinga. Likusius 17 procentų iki euro zonos pragyvenimo lygio vidurkio Lietuvai gali tekti žingsniuoti 15 metų.
„Tolimesnis progresas bus daug sudėtingesnis dėl kelių priežasčių. Ir nepalankios demografinės tendencijos, visuomenės senėjimas, ir tas faktas, kad pasiekus tokį ekonomikos išsivystymo lygį sunku toliau artėti prie Europos sąjungos vidurkio“, – sako Nerijus Mačiulis.
Tam, kad Lietuva toliau augtų, reikia investicijų iš užsienio, didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, inovacijų.
„Sėkmės ingredientai yra 2 pagrindiniai. Žmogiškasis kapitalas, kokybiškesnė švietimo sistema, kvalifikuotų darbuotojų imigracija ir įmonių investicijos, kurios buvo nepakankamos pastarąjį dešimtmetį“, – vardija ekonomistas.
Pasak ekonomistų, nuolat augti yra sunku. Europos Sąjungoje netrūksta pavyzdžių, kai tam tikrą pragyvenimo lygio ribą pasiekusios valstybės tiesiog nustoja augti arba net pradeda ristis žemyn.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
