„Turime būti pasirengę blogiausiam scenarijui ir jau ėmėmės veiksmų, kad būtume pasirengę iki milijono žmonių bangai“, – Lenkijos radijui sakė vidaus reikalų viceministras Maciejus Wąsikas.
Lenkijos vyriausybė pažadėjo solidarizuotis su Ukraina, didėjant įtampai su Rusija, ir pareiškė, kad žmonės, bėgantys iš šalies dėl Rusijos invazijos, bus „tikri pabėgėliai“ ir sulauks pagalbos, sakė M. Wąsikas. „Pagal Ženevos konvenciją Lenkija šiuos žmones saugotų, ir mes tikrai nesakysime „ne“, jei jie prašys pagalbos“, – pridūrė jis.
Ukraina taip pat ribojasi su kitomis ES šalimis narėmis – Rumunija, Slovakija, Vengrija. Tačiau artimiausi santykiai – su Lenkija.
Tačiau kyla abejonių, ar Lenkija yra pajėgi susidoroti su tokiu didžiuliu žmonių, bėgančių nuo karo, antplūdžiu. Praėjusiais metais Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka sukėlė politinę ir humanitarinę krizę Lenkijoje, paskatinęs kelis tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų skristi į Minską ir iš ten patekti į Europos Sąjungą.
Lenkijos pasieniečiai išstūmė daug žmonių atgal į Baltarusiją, o žmogaus teisių grupės teigė, kad tai pažeidė jų teisę prašyti prieglobsčio.
Vis dėlto krizė Ukrainoje būtų visai kitokia. Ukrainos piliečiai gali patekti į ES šalis be vizų, be to, šalis ribojasi su Bendrija – tai reiškia, kad Lenkijos pareigūnai negalės teigti, jog pabėgėliai turėtų ieškoti prieglobsčio kitur.
Lenkijos vidaus reikalų ministerija „Politico“ pranešė, kad „nuolat stebi situaciją, susijusią su krize prie Ukrainos ir Rusijos sienos“.
„Situacija nuolat analizuojama glaudžiai bendradarbiaujant su Pasienio apsaugos tarnyba ir Užsieniečių tarnyba, įskaitant ir vietų laisvumą užsieniečiams skirtuose centruose“, – nurodė ministerija.
Ministerija neatsakė į klausimus, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi M. Wąsiko parašytam scenarijui įgyvendinti.
Stebėtojai abejoja, ar Lenkija gali daug ką padaryti. Dešimtyje centrų, kuriuos valdo už migraciją atsakingas Užsieniečių biuras, yra ne daugiau kaip 2000 vietų pabėgėliams apgyvendinti. Sienos apsaugos tarnyba turi kiek daugiau nei 2300 vietų, tačiau šiuo metu jų laisvų yra tik 800. „Sienos apsaugos tarnyba yra pasirengusi suteikti papildomų vietų“, – sakė atstovas.
„Teigti, kad Lenkija padės milijonui žmonių, bėgančių nuo karo, yra tiesiog neatsakinga“, – sakė Agnieszka Kosowicz, vadovaujanti nevyriausybinei organizacijai „Lenkijos migracijos forumas“, propaguojančiai migrantų teises Lenkijoje.
Lenkijoje jau yra daugiau nei milijonas ukrainiečių, kurie atvyko ieškoti geresnio darbo ir tapo Lenkijos visuomenės dalimi. Tačiau Lenkija nepajėgs susidoroti su staigiu šimtų tūkstančių žmonių, bėgančių nuo karo ir mirties, antplūdžiu, sakė buvęs Lenkijos ambasadorius Ukrainoje Janas Piekło.
„Lenkijos vyriausybė žino arba turėtų žinoti, kad krizė bus visiškai kitokia. Tai bus išsigandusių žmonių banga, kuri stengsis rasti saugią vietą, o ne migracija ieškant darbo ilgesniam laikui, kai žmonės geba savimi pasirūpinti. Lenkijai reikės pagalbos“, – tvirtino J. Piekło.
Lenkija taip pat turi mažai patirties su tokia krize. Paskutiniai Užsieniečių biuro duomenys, apimantys pirmuosius devynis 2021 m. mėnesius, rodo, kad tik 5 200 žmonių kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos, o tai apima pripažinimą pabėgėliu arba papildomos apsaugos suteikimą.
Iš šio skaičiaus dauguma besikreipiančiųjų buvo Afganistano ir Baltarusijos piliečiai. Ukrainiečių buvo tik 200.
JT pabėgėlių agentūros JTVPK biuras Varšuvoje teigia, kad jis yra pasiruošęs padėti, kai tik bus paprašyta, sakė atstovas spaudai Rafałas Kostrzyńskis.
„Lenkija turėtų daryti tai, ko reikalauja Ženevos konvencija. Ji turėtų sudaryti sąlygas žmonėms prašyti pabėgėlio statuso. Ji taip pat turėtų kreiptis pagalbos į kitas šalis, kad užtikrintų sklandų procedūrų vykdymą. Esame pasirengę padėti tiek įgyvendinant prieglobsčio procedūras, tiek su humanitarine pagalba“, – sakė R. Kostrzyńskis.
Lenkijos nacionalistinė vyriausybė jau seniai atmetė idėją, kad ES šalys turėtų pasidalyti prieglobsčio prašytojus – tokį reikalavimą išsakė tokios priešakinės valstybės kaip Graikija ir Italija, spręsdamos migracijos bangas.
Šimtai tūkstančių žmonių, kertančių sieną, realybė labai greitai išbandys Lenkiją, sakė „Human Rights Watch“ atstovas Andrew Stroehleinas.
„Baltarusijos pasienio krizės atveju kalbėjome „tik“ apie kelis tūkstančius žmonių, bet Lenkija, net palaikoma ES, negalėjo tinkamai susitvarkyti su situacija. Tai nėra geras ženklas svarstant apie blogiausią scenarijų Ukrainoje“, – įspėjo A. Stroehleinas.
Problema greičiausiai bus ne tokia opi kitose ES šalyse narėse, besiribojančiose su Ukraina, sakė Oana Popescu-Zamfir, Bukarešte įsikūrusio užsienio politikos tyrimų centro „GlobalFocus Center“ direktorė.
„Istoriškai mes neturėjome tiek daug migruojančiųjų iš Ukrainos, o karo atveju dauguma pabėgėlių vyktų į Lenkiją, kur jau yra daug jų tautiečių“, – sakė O. Popescu-Zamfir.
