Anksčiau vyravusį mokslininkų konsensusą, kad suvaldant pernai prasidėjusią pandemiją pakaks paskiepyti apie 70 proc. gyventojų, sugriovė delta atmaina – greičiau plintantis ir vakcinoms atsparesnis koronaviruso variantas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Ramunė Kalėdienė sako, jog kalbant apie koronavirusą netinka „vadovėlinės tiesos, kurios teigia, kad 70 proc. išgelbsti visuomenę nuo viruso plitimo“.
Pasak jos, dėl pasaulyje plintančių atmainų net ir pasiekus 70 proc. paskiepytųjų ribą nuo visos, o ne tik suaugusiųjų populiacijos, situacija iš esmės nepasikeistų.
„Atsirado delta atmaina, Pietų Amerikoje atsirado lambda atmaina. Atsirandančios naujos atmainos gali įgyti vis didesnį atsparumą skiepams“, – aiškino profesorė.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen) metų pradžioje iškėlė tikslą, jog Bendrijoje iki vasaros pabaigos mažiausiai viena doze būtų paskiepyta bent 70 proc. suaugusiųjų.
ES mastu šis tikslas įgyvendintas liepos pabaigoje, tačiau 70 proc. ribos dar nėra pasiekusios 11 bloko valstybių, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Tarp jų – kaimyninės Lenkija ir Latvija, Estija.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar žiemą vylėsi, kad Lietuva septynis iš dešimt pilnamečių paskiepys iki Liepos 6-osios – Valstybės dienos, tačiau to padaryti nepavyko.
Naujos ambicijos
Galop pasiekta riba ir naujos mokslininkų įžvalgos apie pandemijos valdymo skatina dalį politikų Lietuvoje kelti dar ambicingesnius skiepijimo tikslus, tačiau ne visi tiki, kad juos įmanoma pasiekti.
G. Nausėda šią savaitę pakvietė valstybę siekti paskiepyti 90 proc. gyventojų. Jo atstovai vėliau patikslino, kad prezidentas turėjo omenyje suaugusiųjų paskiepijimo rodiklį.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nekels Vyriausybei tokio uždavinio.
„Gyvenimas paprastai tokias ambicijas gana stipriai pakoreguoja“, – teigė ministrė pirmininkė.
Pasak Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo Laimono Griškevičiaus, norint suvaldyti pandemijos plitimą, reikėtų jog imunizuotųjų būtų apie 90 proc. nuo visų gyventojų.
„Kito kelio nėra – arba turime pasiskiepyti, arba turime persirgti, arba turi būti kombinacija šių veiksnių. Daugelis ekspertų dabar mano, kad 90 proc. ir daugiau visų žmonių turi įgyti imunitetą prieš šį koronavirusą, norint suvaldyti jo plitimą“, – kalbėjo profesorius.
Jis pabrėžia, kad pandemijos eigą prognozuoti labai sudėtinga, tačiau su sėkminga vakcinacija tokį ar panašų lygį pasiekti būtų galima kitų metų pavasarį.
„Prognozavimas yra labai nedėkingas. COVID-19 ekspertas, JAV Nacionalinio alergijos bei infekcinių ligų instituto direktorius bei JAV prezidento vyriausiasis medicinos patarėjas Anthony Fauci (Entonis Faučis) mano, kad pasaulis į normalumą grįš kitų metų pirmoje pusėje“, – dėstė medikas.
Amerikietiški kalneliai
Lietuvoje pirmosios skiepo nuo koronaviruso dozės suleistos pernai gruodžio 27-osios ryte. Per kiek daugiau nei aštuonis mėnesius iš viso jau sunaudota beveik 3 mln. vakcinos dozių.
Šių metų pradžioje visos ES šalys susidūrė su vakcinų tiekimo trikdžiais. Tai neleido iš karto šalyje pradėti masinės vakcinacijos, tad žmonės skiepyti prioriteto tvarka, atsižvelgiant į jų profesiją, sveikatos būklę ar amžių.
Gegužės viduryje startavo visuotinė elektroninė registravimo sistema, taip pat pradėti skiepyti ir visi vyresni nei 45-erių metų žmonės. Mėnesio gale skiepijimas tapo prieinamas visiems vyresniems nei 16-os metų gyventojams.
Tuomet šalyje imtos fiksuoti rekordinės skiepijimosi apimtys. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per parą daugiausiai žmonių – tiek pirma, tiek antra doze – paskiepyta birželio 4-ąją. Vakciną tądien gavo per 41 tūkst. žmonių.
Vis dėlto vėliau, gerėjant epidemiologinei situacijai, žmonių susidomėjimas skiepais ėmė menkti.
Liepą padėtis šalyje vėl ėmė prastėti, susirgimų ir gydomų nuo koronaviruso ligoninėse skaičiai augti, tad Vyriausybė nusprendė nuo rugsėjo vidurio daugumą veiklų leisti tik turint galimybių pasą. Tai paskatino žmones skiepytis, tačiau pastarosiomis savaitėmis vėl stebimas mažėjantis susidomėjimas vakcinomis.
„Aš manau, kad aukštyn augsime lėtai. Dabar buvo toks padidėjimas, nes žmonės sukluso, jog reikės mokamai testuotis, kad be galimybių paso bus ribojamos veiklos. Žmonės pasvarstė ir buvo padidėjimas toks, bet manau, kad greitai tai išsisodrins“, – kalbėjo R. Kalėdienė.
„Skiepijimosi tempai neišvengiamai sulėtės, nes tie, kurie galėjo ir norėjo, jau pasiskiepijo“, – pridūrė ji.
Daugiau dėmesio ragina skirti senjorams
Šiuo metu daugiausiai paskiepytųjų žmonių šalyje yra 65–69 ir 70–74 metų grupėse. Jose vakcinuotųjų dalis artėja link 80 procentų.
Išskyrus paauglius, mažiausia paskiepytųjų dalis yra tarp vyresnių nei 80-ies metų žmonių. Čia mažiausiai vieną dozę gavusių žmonių yra kiek mažiau nei 60 procentų.
Ekspertai teigia, kad tai – svarbiausia grupė, į kurią reikia nukreipti pastangas.
„Tai yra mūsų tikslinė grupė, ateinant rudeniui, ateinant žiemai, šitoje grupėje turime, ką veikti“, – teigė R. Kalėdienė.
Pasak L. Griškevičiaus, senjorus galima apsaugoti nuo sunkios ligos formos bei mirties „arba aktyviai, arba pasyviai“.
„Aktyvi apsauga – senjorų vakcinacija, kuri nuo sunkios ligos formos apsaugo net ir praėjus pusmečiui. Pasyvi apsauga – visos apsaugos priemonės ir aplinkinių asmenų vakcinacija. Tai sumažina viruso perdavimo riziką, bet ilgainiui išlaikyti tokią apsaugą yra sudėtinga“, – aiškino profesorius.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga taip pat akcentuoja vyriausiųjų amžiaus grupę. Pasak jo, matant ES statistiką, Lietuva galėjo rasti būdų paskiepyti šiuos žmones.
Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, mažesnę 80-ies ir vyresnių gyventojų dalį paskiepiję yra tik kroatai, slovakai, latviai, bulgarai ir rumunai. Vokietijos ir Nyderlandų duomenys nepateikiami.
„Patys pažeidžiamiausi žmonės iki šiol nėra visiškai apsaugoti“, – sakė A. Veryga.
„Panašu, kad neprivažiuojama iki jų. Bet mes čia spėliojame, o reikėtų paklausti žmonių, atlikti apklausas, kodėl taip yra. Ar tai yra baimė, ar kažkokios nuostatos, ar jų tiesiog nepasiekia vakcinos“, – pridūrė jis.
Kritika komunikacijai
Priekaištų Vyriausybei dėl visuomenės skiepijimo turi ir sava valdančioji dauguma, ir opozicija.
Per pastarąjį pusmetį ji sulaukė kritikos dėl prastos informavimo apie vakcinavimą kampanijos, menkų motyvacinių priemonių pasiskiepyti, dar anksčiau – dėl prastai sudaryto prioritetinių grupių sąrašo ir prastai veikiančių registracijos sistemų.
A. Veryga sako, kad vidurvasarį matytas skiepijimosi atoslūgis yra normalus reiškinys, tačiau kritikuoja valdžią, jog ši nesiėmė priemonių, jog dar pavasarį ar vasaros pradžioje vakcinacijos tempai būtų didesni.
Pasak jo, daugiausia klaidų buvo padaryta komunikacijoje.
„Jei pradžioje ji ir buvo, tai, kaip pajuokaudamas sakiau, man ji tokia į laidotuvių komunikaciją buvo panaši, negyva, skirta neaišku kam. Vėliau atsirado labiau išskirtinės žinutės, kurios atkreipia dėmesį. Bet klausimas, kiek yra paveiku vardinti vardus, kurie išmirė“, – sakė buvęs ministras.
Pasak jo, valdžios žinutės žmonėms turėjo būti pozityvios, energingos, suteikiančios vilties.
„Dar vienas elementas, kuris kažkur paskatino skiepijimąsi, bet ir padarė kitų žalų – tas nuolatinis komunikavimas apie sankcijas tiems, kurie nesiskiepys. Tai labai įjautrino visuomenę ir ją dar labiau suskaldė tam tikra prasme“, – dėstė Seimo narys.
„Aš būčiau kitaip daręs. Taip ir nebuvo panaudoti žmonės, kurie yra elgesio modeliai. Pavyzdžiui, dvasininkai, kurie vyresnio amžiaus žmonėms yra paveikūs. Vasara yra atlaidų metas, tiek žmonių visur buvo susirinkę“, – pridūrė politikas.
Pasak jo, dėl gąsdinimų sankcijomis siekti didesnių skiepijimosi apimčių ateityje bus tik sunkiau.
„Žmonės dabar nesijaučia dalimi proceso, o jaučiasi varomais gyvuliais, kuriuos kažkur grūda, varo“, – dėstė buvęs ministras.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, jog skiepijimo procesas Lietuvoje nebuvo idealus, klaidų padaryta.
„Visi kalbam apie komunikacijos klaidas, bet kaip ir negalim pasakyti, kas tas stebukladarys, kuris būtų komunikaciją geriau sutvarkęs“, – dėstė politikas.
Kaip tam tikrą klaidą jis įvardino ir ilgą prioritetinių grupių sąrašą. A. Matulas teigia, kad ateityje, skatinant žmones vakcinuotis, galima būtų imtis drąsesnių informavimo būdų.
„Reikia ypatingai išradingų priemonių, tikslios informacijos faktais, skaičiais. Reikia gal net parodyti, kaip atrodo tas žmogus, kuris yra ypač kritinėje būklėje“, – svarstė Seimo narys.
Didžiausias dėmesys – neapsisprendusiems
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės Jurgitos Grebenkovienės, pasiektas 70 proc. paskiepytų suaugusiųjų riboženklis džiugina, tačiau jis nėra pakankamas.
„Kadangi ne visi žmonės gali pasiskiepyti, taip pat yra vaikai, kurių dar negalima skiepyti, tikslingiau būtų žvelgti į paskiepytųjų dalį nuo visos populiacijos. Jis yra kiek mažesnis“, – teigė kanclerė.
„Nuosekliai siekiame kuo didesnio paskiepytųjų procento. Jau ir ekspertai kalba, kad net 70 proc. nuo visų gyventojų nėra ta riba, kurią pasiekus galima sustoti“, – pridūrė ji.
Ministerijos atstovė pripažįsta, kad didesnius skaičius pasiekti bus sudėtinga.
„Pagrindinis iššūkis – pasiekti ir paraginti tuos gyventojus, kurie dar nėra apsisprendę skiepytis“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Pasak jos, skiepijant senjorus, rengta nemažai akcijų, kai vakcina buvo vežama į nutolusias vietoves, tačiau „tai yra lėtas procesas“.
„Dar ne visi senoliai yra pasiekti, tikrai ne kiekvienas vyresnio amžiaus gyventojas yra pasiektas medikų, dar nėra jam pasiūlyta vakcina“, – kalbėjo kanclerė.
J. Grebenkovienės teigimu, šį procesą savivaldybėse turėtų paspartinti peržiūrimi įkainiai už skiepijimą namuose ar mobiliuosiuose punktuose.
„Šiuo metu peržiūrime įkainius. Puikiai žinome, kad vykimas skiepyti į namus turi didesnius kaštus. Tikimės, kad tai paskatins aktyviau skiepyti tose savivaldybėse, kuriose šis procesas buvo ne toks aktyvus“, – dėstė ministerijos atstovė.
Šiuo metu Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta per 1,66 mln. žmonių. Skaičiuojant nuo visos populiacijos, tai sudaro 59,5 procento.
