Naujų ir senųjų metų sandūros naktį į dangų buvo iššauta mažiau fejerverkų, o tai liūdina menkiau uždirbsiančius prekybininkus, bet džiugina prieš fejerverkus esančius kritikus.
Pardavėjai pripažįsta, kad pardavimai vis tiek bus mažesni nei pernai: vieni sako, kad jie menks apie septintadalį (15 proc.), kiti, kad – net iki 40 procentų.
Teigiama, kad pardavimų mažėjimui įtaką daro pabrangę fejerverkai, gyventojų taupymas, prognozuojamos blogos oro sąlygos, nenoras gąsdinti savo augintinių, solidarizacija su Lietuvos įsikūrusiais ukrainiečiais, kuriems šaudymai kelia nemalonias asociacijas.
Pirotechnikos naudojimo kritikai priduria, kad jie kenkia aplinkai, nes teršia orą, kelia pavojų sveikatai, nes, pavyzdžiui, nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai, o tai ypač pavojinga kūdikiams. Papildomo darbo turi policija, ugniagesiai, medikai.
Šiuo metu policija yra išdavusi 1 569 leidimus laikyti pirotechnikos priemones ar prekiauti fejerverkais. Daugiausia prekybininkų, apie 350 yra Vilniaus, apie 300 – Kauno ir beveik 200 – Šiaulių apskrityse.
Fejerverkai teršia orą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Vaida Šerevičienė sako, kad, nors fejerverkai ir neatsiejama šventinio periodo dalis, į dangų leidžiant fejerverkus, gerokai padidėja triukšmo lygis, o kitas pavojus sveikatai – nekokybiški fejerverkai, neatsakingas jų naudojimas. Kiekvienais metais ligoninėse atsiduria daug sužeistų žmonių, dažnai nukenčia ir vaikai.
„Gyventojams susirūpinimą kelia ir tai, kad fejerverkai teršia orą. Pastarųjų gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, parakas. Siekiant išgauti įvairių spalvų reginį naudojami įvairių metalų junginiai. Sprogdinant fejerverkus į aplinkos orą patenka daug įvairių cheminių teršalų“, – išplatintame pranešime spaudai nurodė V. Šerevičienė.
Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms.Gyvūnų elgsenos specialistė Ugnė Nedzinskaitė sako, kad augintiniams iškęsti fejerverkus padėtų šeimininkų buvimas šalia, pamaitinimas, televizoriaus pagarsinimas, kad užgožtų fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą. Ji siūloo kartu nesivesti į lauką stebėti fejerverkų.
Iš lauko voljerų šunis patariama uždaryti į patalpas, nes gyvūnai bijo ne tik garsų, bet ir ryškių šviesų, o paukščių narvelius apdengti.
Vilniaus vadžia Naujųjų metų vakarą fejerverkų į oro nešaudė, tačiau vidurnaktį aikštę aplink Vaprinę nušvito dar ryškiau, mat surengtas muzikos ir lazerių šou.
Sostinė daugiau nei prieš metus įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams – pernai liepą savivaldybės taryba priėmė tai numatančią rezoliuciją. Savivaldybės teigimu, sostinė šiuo metu nebenaudoja galingų fejerverkų savo šventėse, taip pat žadėjo neišduoti leidimų tokiems renginiams.
Beveik visos pajūrio ir pamario savivaldybės senuosius metus taip pat palydėjo bei Naujuosius pasitiks be dangų nušviesiančių fejerverkų. Metų sandūroje dangų ties jūros tiltu fejerverkai nušvietė tik Palangoje.
Klaipėdiečiams taip pat siūlyta alternatyva – lazerių šou Teatro aikštėje Naujųjų metų naktį.
Tuo metu Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą uždrausti naudoti civilines pirotechnikos priemones visoje Neringoje, tad šventės vyko be fejerverkų. Fejerverkų šiemet neleido ir Kauno savivaldybė.
Dauguma kitų savivaldybių pranešė, kad savo organizuojamuose šventiniuose renginiuose pirotechnikos priemonių nenaudos, ragino taip pat elgtis ir gyventojus.
Eurostato duomenimis, 2021 metais Europos Sąjunga (ES) importavo 29,2 tūkst. tonų fejerverkų už 90 mln. eurų, o 99 proc. šios pirotechnikos atsivežta iš Kinijos.
Tai daugiau nei tris kartus mažiau nei importas siekė 2019 metais (105 tūkst. tonų už 264 mln. eurų). Tuo tarpu 2020-aisiais, lyginant su 2019 metais, mažėjimas buvo daugiau nei trečdaliu – iki 79,7 tūkst. tonų už 190 mln. eurų.
Daugiausia, apie 24 proc. arba 6,9 tūkst. tonų, fejerverkų atsigabeno Nyderlandų įmonės, po 18 proc. (po 5,2–5,3 tūkst. tonų) – Lenkijos ir Danijos.
