Be to, kaip tinkamai elgtis, jeigu nutiko nelaimė, tv3.lt naujienų portalo skaitytojams primena Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.
Neretai ši Naujųjų metų pramoga tampa rimtu išbandymu medikams, kuomet į Skubios pagalbos priėmimo skyrius sugūžėja nelaimėliai, nukentėję nuo petardų ar fejerverkų.
Nors dažniausiai dėl to nukenčia juos uždegantys asmenys, tačiau kartais nelaimė pasiveja ir šalia esančius žmones, kuomet pakrypęs fejerverkas iššauna netikėta kryptimi.
Dažniausios traumos
RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pasakoja, kad patirtos pacientų traumos priklauso nuo fejerverko ar petardos galingumo. Dažniausiai pasitaikančios traumos: nudegimai, atviros žaizdos, galūnių nuplėšimai, amputacijos ar net kaulų lūžiai:
„Traumos sunkumas priklauso nuo pažeisto regiono ir kokiu būdu trauma įvyko. Per praktiką dažniausiai pasitaiko nudegimų atvejai, o taip pat ir plaštakos traumos. Kiek rečiau, tačiau būna ir veido traumų.
Esame turėję pacientą, kuris dantyse sugalvojo susprogdinti petardą, tad vaizdas buvo iš tiesų baisus – žmogus be lūpų, matosi tik dantys, kurie ir tai buvo ne visi. Yra traumų ir kuomet nukenčia atsitiktiniai žmonės, tokiais atvejais traumos gydomos toje vietoje, į kurią pataikė kreivo paleidimo metu iššovęs fejerverkas ar petarda.“
Pavojingiausias traumas, anot P. Ukso, sukelia petardos, kurios yra uždegamos ir paleidžiamos laikant jas rankose. Neretai dėl nekokybiškai pagaminto gaminio žmonės patiria didžiausią žalą.
Taip pat žiaurios pasekmės gali ištikti ir tuomet, kai petarda yra per ilgai laikoma rankoje, su ja yra žaidžiama. Netikėtai sprogusi delne ji gali nuplėšti net ir pirštus.
Kitaip nei fejerverkai ar petardos, Naujųjų metų išvakarėse naudojamos šaltosios ugnelės yra pakankamai saugios, jas yra gana saugu laikyti rankose, tačiau pašnekovas primena, kad uždegtos ugnelės neturėtų būti laikomos arti veido ar akių, taip pat nesaugu jas duoti laikyti vaikams.
„Reikia prisiminti, kad nudegimo plotas vaikams yra kur kas didesnis nei suaugusiems. Pavyzdžiui, jeigu suaugusiam žmogui nudegtų dilbio paviršius ir tai užimtų tik 1 proc. odos nudegimo, vaikui tuo pačiu atveju būtų nudegusi visa ranka, nes jų odos paviršiaus plotas yra kur kas mažesnis nei suaugusio žmogaus.
Dėl to neretai traumas patyrusių vaikų gydymas užtrunka kur kas ilgiau, prireikia ir operacijų, ir net odos transplantacijų. Naudodami ugneles suaugusieji turėtų nepamiršti jų nelaikyti arti veido srities ar akių, kad nebūtų patiriamas ragenos ar bendras akies pažeidimas“, – įspėja pašnekovas.
Pasak RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjo P. Ukso, dažniau pirotechnikos traumas patiria įvairaus amžiaus vyrai. Neretai tokie atvejai būna susiję ir su alkoholio vartojimu, kuomet įgaunama daugiau drąsos ir žmonės su sprogstamosiomis priemonėmis elgiasi kur kas neatsargiau.
Paklausus, ar kiekvienais metais tenka sulaukti daug nelaimėlių, susižalojusių dėl fejerverkų ar kitų sprogstamųjų gaminių, pašnekovas teigia, kad atvejų būna, tačiau bendroje visumoje jie būna pavieniai:
„Kovido laikotarpiu būdavo kur kas ramesnės šventinės dienos, tad natūralu, kad ir traumų sumažėjo. Tačiau žiūrint į 2018-2019 metus, kuomet būdavo daugiau ir susibūrimų, ir Naujųjų šventimų, tai tokių pacientų sulaukdavome. Žinoma, jų nebūdavo daug, tačiau atvykdavo vienas kitas su rimtesniais sužalojimais.“
Tam, kad smagi pramoga netaptų tragedija, verta prisiminti, kaip reikėtų saugiai elgtis su pirotechnika. Ant kiekvieno gaminio būna nurodyta tinkama instrukcija, kaip teisingai elgtis su fejerverku, taip pat neretai šiuo klausimu konsultuoja ir pirotechnika prekiaujantys prekeiviai.
„Jeigu gaminio nepavyksta uždegti, nereikėtų bandyti jo uždegti savadarbiu būdu, kaip nors konstruoti ar kitaip liesti. Dažnai fejerverkų dėžės turi ne vieną mechanizmą, todėl prieš imant jį į rankas, svarbu įsitikinti, kad antrą kartą bandome jį uždegti saugiai. Be to, nepamirškite, kad kai kuriems fejerverkams reikia laiko, todėl jeigu jis neiššovė per minutę, nereiškia, kad jis daugiau ir neišaus.
Fejerverkai gali iššauti ir po laiko, todėl reikėtų gerai įsitikinti, kad jį yra saugu išmesti, nes kitu atveju galima ir rimtai susižaloti. Norint pasimėgauti saugiu fejerverkų reginiu, reikėtų laikytis saugaus atstumo, įsitikinti, kad gaminys yra padėtas tinkamoje vietoje, ant tinkamo pagrindo.
Įvertinkite ir tai, kad fejerverkas gali ir pakrypti, nukristi ar būti nupūstas vėjo. Tokiu atveju raketa gali iššauti ir į aplinkinius žmones“, – perspėja apie saugų elgesį Skubios pagalbos skyriaus vedėjas.
Kaip elgtis nutikus nelaimei?
Tačiau jeigu netikėtai nutiko nelaimė, stovėti rankų sudėjus taip pat nereikėtų. Jeigu fejerverkas ar petarda pažeidė akį, tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į Skubios pagalbos skyrių. Esant dideliam akies skausmui, P. Uksas ragina nekentėti skausmo, nebijoti išgerti skausmą malšinančių vaistų:
„Jei kalbame apie galūnės sužalojimą kaip buką traumą be nudegimo, tuomet sužalojimą reikėtų gydyti pasitelkiant „RICE“ pirmosios pagalbos taisyklę. R – ramybė, I – ledas, atšaldymas, C – imobilizavimas, parišta padėtis ir E – pakelta galūnės padėtis.
Tačiau, jei asmuo patyrė nudegimą, nereikėtų jo tepti buitiniais dalykais, tokiais kaip aliejai, kremai ar tepalai ir kt. Sužeistą galūnę galima nuplauti po švariu vandeniu ir tuomet vykti medicininei apžiūrai ar kviesti skubią medicinos pagalbą.“
Jeigu traumos metu prasidėjo kraujavimas, jį reikia stabdyti tvarsčiais. Tačiau jeigu kraujavimas yra arterinis, jį sunku sustabdyti, kraujuojanti vieta turėtų būti stipriai prispaudžiama specialiu tvarščiu, kitu tvarščiu apsukama prie odos. Jeigu stiprus kraujavimas pasireiškė dėl nuplėštos galūnės, būtina naudoti turniketus.
„Jei traumos metu netenkama piršto ar kitos galūnės, įvyko pilnoji amputacija, tokiu atveju reikėtų nuplėštus pirštus surinkti, juos įdėti į maišelį ir jį gerai užspausti. Į maišelio vidų jokiu būdu negalima nieko pilti.
Galima nebent tik į kitą maišelį įpilti vėsaus vandens ir tuomet į jį įdėti stipriai užspaustą maišelį su galūnėmis, tačiau jokiu būdu nenaudoti sniego ar ledo. Jeigu norime išsaugoti galūnę, ją prisiūti, atstatyti, tokiu atveju galūnė neturėtų būti atšaldyta, kitaip jos audiniai taps negyvi.
Taip elgtis rekomenduojama tuomet, kai galūnę dar galima išsaugoti. Tačiau jei dėl sprogimo galūnė buvo visiškai nuplėšta, sumaitota, jos praktiškai išsaugoti neįmanoma, esant tokiai situacijai yra bandoma išsaugoti tai, kas liko iš galūnės, ją formuoti“, – sako P. Uksas.
